Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ
Juk šiuos – 2011-uosius UNESCO paskelbė Czesławo Miłoszo metais. Būtent šiemet, birželio 30 dieną, sukanka 100 metų nuo Miłoszo gimimo. Cz. Miłoszo pagerbimas sutapo su poeto, Tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus laidotuvėmis. Jis ne kartą buvo prisimintas per Knygų mugę.
Skaičiai
Šiųmetė knygų mugė sumušė visus rekordus. Nepaisant krizės, dalyvavo daugiau kaip 62 000 lankytojų, daugiausiai jų – šeštadienį.
Mugėje dalyvavo 220 leidybos kompanijų iš 9 šalių – Lietuvos (181 dalyvių), Lenkijos (9), Baltarusijos (17), Austrijos (1), Vokietijos (6), Čekijos (1), Indijos (1), Šveicarijos (3), Rusijos (1). Liūdna, bet, skirtingai nei praeitais metais, pasigesta dalyvių iš kaimyninių Baltijos šalių – Latvijos, Estijos.
Per mugę vyko 330 renginių, tarp jų – 66 skirti vaikams ir visai šeimai, 50 kūrybinės studijos renginių. Vyko 10 meno parodų, 4 Diskusijų klubo diskusijos, 8 apdovanojimų ceremonijos.
Czesławas Miloszas – mugės įkvėpėjas
Per šiųmetę knygų mugę buvo pristatyti bene 5 Cz. Miłoszui skirti leidiniai. Trys autorinės knygos: „Poezijos liudijimas. Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), „Isos slėnis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), „Pavergtas protas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Taip pat Jerzy Giedroyć ir Czesławo Miłoszo „Laiškai 1952-1963“ (Mintis).
Pristatyta trikalbė (baltarusiškai, lenkiškai ir lietuviškai) knyga „Laiko pameistrys“ (Homo Liber), skirta Czesławui Miłoszui ir Oskarui Milašiui. Juk šiems abiems kūrėjams buvo būdinga paskutiniųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių savivoka.
4-oje salėje veikė Cz. Miłoszo literatūrinė svetainė. Svetainės ekspoziciją sudarė fotografijos, knygos, daiktai, įvairios užuominos, susijusios su jo jaunystės aplinka, kūryba.
Mugėje įvyko net 13 Cz. Miłoszui skirtų renginių. Apie Miłoszo asmenybę ir įtaką lenkų bei lietuvių kultūroms kalbėjosi, prisiminimais dalijosi Tomas Venclova, Alexandras Fiutas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Jerzy Illgas, Agnieszka Kosińska, Mindaugas Kvietkauskas.
Pristatytas Dalios Michelevičiūtės režisuotas spektaklis pagal Cz. Miłoszo kūrybą „Kalbos galia“, fotografijų paroda, 3 dokumentiniai filmai apie šią iškilią asmenybę, ekranizacija pagal jo romaną „Isos slėnis“.
Tomas Venclova – išskirtinis mugės svečias
Savotišką giminystę su Cz. Miłoszu liudija ir T. Venclovos tekstai, liudimai. Poetas aktyviai dalyvavo diskusijoje „Mūsų Miłoszas: poeto asmenybė“, pabrėždamas katalikiškąsias Cz. Miłoszo šaknis. Per mugę pristatytos šios T. Venclovos knygos: „Visi eilėraščiai, 1956-2010 (su CD)“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), „Vilnius. Asmeninė istorija“ (R. Paknio leidykla). Unikali pastaroji knyga. Tai – trečioji poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knyga apie Vilnių. Aprėpta visa Vilniaus chronologija – nuo įkūrimo iki 1991-ųjų sausio.
Unikalios knygų serijos – „Lietuvos valsčiai“ ir „Knygų kelias“
Penktadienį ir šeštadienį, vasario 18-19 d., vyko naujai pasirodžiusių leidyklos „Versmė“ unikalios šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų – „Endriejavas“, „Gruzdžiai I –II t.“, „Vepriai“, „Žeimelis I-II t.“ – pristatymas. Leidyklos „Versmė“ vadovas Petras Jonušas akcentavo ir pasidžiaugė, kad šie metai (nuo praeitos knygų mugės) „Versmės“ leidyklai buvo itin vaisingi – išleistos 6 naujos monografijos, pradėta rengti apie 10 naujų. Iš viso per 16 metų „Versmės“ leidyklos gyvavimo metų išleista 20 monografijų (25 tomai), daugiau kaip 50 monografijų rengiamos.
Šeštadienį, vasario 19-ąją, pristatyta pirmoji leidyklos „Knygų kelias“ ir Juozo Girdvainio parengta knyga-fotoalbumas „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“, skirta sausio 13-ajai, tiksliau, šios lemtingos ir tragiškos datos Lietuvai 20-mečiui. Renginyje dalyvavo knygos autorius J. Girdvainis, prof. Vytautas Landsbergis, leidėjas Petras Jonušas, aprašomų įvykių dalyviai, liudininkai.
Rokas vienija
Knygų mugėje buvo gausu ir spektaklių, koncertų, vyko muzikologinės tematikos knygų pristatymai. Šeštadienį, vasario 19 dieną, vyko „Minties“ leidyklos rengiamos Mindaugo Peleckio sudaromos keliatomės knygos „Lietuvos roko istorija“ pristatymas-koncertas. Dalyvavo „Minties“ leidyklos redaktorė Ieva Puluikienė, knygos sudarytojas M. Peleckis, taip pat daugelio straipsnių autorius Lukas Devita, muzikantas ir bardas Domantas Razauskas bei dainininkė Rasa Basa su grupe. Per pristatymą pasidžiaugta, kad tai – pirmoji tokio pobūdžio ir svarbos knyga Lietuvos muzikos istorijoje. Knyga pasirodys kovo-balandžio mėnesiais. Susidomėjimą šia knyga parodė pilnutėlė salė žmonių – nuo pasaulinio džiazo žvaigždžių kaip Vladimiras Tarasovas iki jaunų kūrėjų, studentų.
Kiti mugės akcentai
Galime pasidžiaugti ir Valdovų rūmų stendu, kuriame eksponuotos naujausios knygos, tarp jų – viena iš naujausių – „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“. O šeštadienį, vasario 19 dieną, įvyko Valdovų rūmų rengtas kultūrinis renginys „Epochas ir sienas peržengianti LDK savastis. Valdovų rūmų muziejaus leidybos programos ir naujausių leidinių pristatymas“.
Šiemet leidinių įvairovė galėjo pasigirti ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro stendas. Pristatytos naujausios itin solidžios knygos: Zigmo Zinkevičiaus – „Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių. Didžioji Lietuvos Kunigaikštija kalbotyros požiūriu“, Alfredo Bumblausko, Igorio Marzaliuko ir Boriso Čerkaso – „Žalgiris – tautų mūšis“, autorių kolektyvo rengta knyga (rusų kalba) „Lietuvos sentikiai. Istorija, kultūra, dailė“, Jono Vilimo sudarytas enciklopedinis žinynas „Bažnytinė muzika“, „Estetikos enciklopedija“.
Šių metų mugės naujovė – Knygos kino salė. Buvo rodomi 6 dokumentiniai filmai apie žymius meno, kultūros veikėjus (Czesławą Miłoszą, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kt.) ir 8 meniniai filmai, dauguma iš jų – garsių romanų ekranizacijos. Buvo pristatytas režisieriaus Tadeuszo Konwickio 1982 metais sukurtas vaidybinis filmas – Cz. Miłoszo romano „Isos slėnis“ ekranizacija, kt.
Svarbu nepamiršti ir dailininkės Sigutės Chlebinskaitės įkurtos kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“, kuri per šią mugę šventė savo 10-metį. Studijoje be jos senbuvio dailininko Kęstučio Kasperavičiaus, kitų dailininkų, svečiavosi Lenkijoje gyvenantis grafikas Stasys Eidrigevičius, neseniai lenkų ir anglų kalbos išleidęs savo kūrybos albumą (plačiau –http://www.mpeleckis.eu/recenzijos/465/pabegusiu-golemu-pasaulyje).
O kaipgi Knygų mugė be premijų ir apdovanojimų. Knygos meno konkurso „Vilnius 2010“ laurus nuskynė Tomas Mrazauskas už Rūtos Janonienės knygos „Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje“ (Aidai) apipavidalinimą. Trečioji Jurgos Ivanauskaitės premija suteikta poetui Rimvydui Stankevičiui. Bičiulių premija įteikta literatūrologei dr. Daliai Zabielaitei – už aktyvų dalyvavimą Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) projekte „Metų verstinės knygos rinkimai“ bei už verstinių knygų populiarinimą. 2010 Metų knygos laurus pelnė: suaugusiųjų kategorijoje – Marcelijaus Martinaičio biografiniai užrašai „Mes gyvenome“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla); vaikų knygų kategorijoje – Rimanto Černiausko istorijų knyga „Vaikai ir vaiduokliai“ (Versus aureus); paauglių knygų kategorijoje – Vytauto Račicko „Baltos durys“ (leidėjas V. Račickas).
Tad įvairovės – knygų pristatymų, parodų, koncertų, spektaklių ir filmų peržiūrų – 12-oje knygų mugėje buvo išties nemažai. Visa tai – taip pat ir rekordinis lankytojų skaičius – liudija, kad poreikis kultūrai, knygai, žodžiui mūsų tautai, ypač sunkmečiu, lieka labai svarbus, bene svarbiausias. Vadinasi, kol gyva kūrybos dvasia, išlieka gyva ir tauta – Lietuva.