Eurozoną pakeis vokiškasis modelis?
Pradžioje skaitytojui priminsime, kad šiuo metu euras apjungia 17 eurozonos narių bei ypatingąsias ES teritorijas Andorą, Kosovą, Monaką, Juodkalniją, San Mariną ir Vatikaną. Visose šiose „euro“ teritorijose gyvena apie 330 milijonų žmonių.
Eurozona, pradėjusi veikti 1999 m. sausio 1 d., yra kontroliuojama vadinamosios Eurogrupės, kuriai priklauso eurozonos finansų ministrai. Būtent jų susirinkimas turi politinę euro kontrolę. Dabartinis Eurogrupės vadovas – Jean-Claude‘as Juncker‘as (g. 1954), šiame poste esantis nuo 2005 m. sausio 1 d. Šis žmogus, vadinamas Mr. Euro, yra buvęs Liuksemburgo finansų ministras, premjeras, Europos Tarybos prezidentas. Būtent su Europos Taryba yra susieta Eurogrupė, dar vadinta Euro-X, Euro-XI.
Pagal įvairius finansinius vertinimus, Graikijos finansinė būklė nėra bloga, priešingai – tarp daugiau kaip šimto vertinamų pasaulio šalių Graikija užima 22-34 vietas. Lietuva – perpus mažesnes. Kodėl tuomet kalbama, kad Graikija neva įstūmė ES valiutą į blogiausią padėtį, kokioje ši kada nors yra buvusi? Įvairūs europropagandistai kalba, kad Graikijos pasitraukimas iš eurozonos būtų kenksmingas Vokietijai ir Prancūzijai.
Tačiau pažvelkime, apie ką mąsto vokiečiai. Pasak įvairių finansinių laikraščių ir pačios Vokietijos spaudos, vokiečių išėjimas iš eurozonos Vokietijai būtų labai naudingas. Galimi du variantai: arba būtų grįžta prie doičmarkės, arba būtų sukurta nauja valiutos sąjunga kartu su Nyderlandais, Austrija, Skandinavijos šalimis. Toks finansinis blokas būtų galingesnis už Kiniją, apie kurią kuriama opinija, neva tai bene pati turtingiausia ir labiausiai į pliusą einant šalis.
„Yra nemažai kalbų, kad kita krizė ištiks būtent Aziją“
Pasitelkime gyvą žodį. Pasakotojo vardas dėl konfidencialumo pakeistas, vadinkime jį Petru. Petras, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Pekine, pasakoja:
„Kainos Kinijoje kyla. Ypač daržovių. Per metus gal trečdaliu viskas pabrango. Bet čia man panašu į pas mus prieš krizę – augo algos, augo kainos. Valstybė stengiasi reguliuoti. Tačiau jei pažiūrėtume, kiek Pekine uždirba vadybininkas ir kiek kainuoja maisto produktai ar pavalgyti restorane – tai kinai sau gali leisti kur kas daugiau nei lietuviai. Netrukus visas pasaulis susidurs su tuo, kad kinų prekės, iki šiol buvusios labai pigios, pabrangs. Visų prekių kontekste jos bus pigios, tačiau nebe tokios pigios kaip anksčiau. Kainos kyla, nes kyla ir pragyvenimo lygis. Ne visų, žinoma, čia labiau apie didžiuosius miestus. Tačiau geras vadybininkas čia gali uždirbti ir apie 5-6 tūkst. litais, o buto nuoma kainuoja apie 1-2 tūkst. Komunalinės paslaugos pigesnės nei Lietuvoje, o maistas 2-3 kartus pigesnis. Šalyje vyrauja pozityvios nuotaikos, nes daug kalbama apie Kinijos augimą ir tai, kaip gerėja gyvenimas, žmonės tiki šviesia ateitimi (kaip pas mus prieš kelerius metus), tas jaučiasi. Be to, kinai tokie – ar gerai, ar blogai, jie šypsosi. Žinoma, yra nemažai kalbų, kad kita krizė ištiks būtent Aziją. Viskas taip ir vyksta – pakilimas-nuosmukis. Todėl Kinijos vyriausybė labai riboja kreditų išdavimą – ne daugiau vieno žmogui, suma ribota. Kita vertus, Kinija yra labai susijusi su JAV ekonomika, ji yra supirkusi daugiausia JAV skolų. Tai jei ką – lengvai galėtų paskelbti tai šaliai default’ą. Tik kad pačiai neapsimoka. Šiaip kinai perka ir kitų šalių skolas bei gausiai investuoja užsienio šalyse. Dėl JAV: jei tavo verslo partneris mirs, su kuo verslą darysi. Jų ekonomikos labai susijusios. Tad jei bus blogai vienai – bus blogai ir kitai. Dabar gi Kinija gausiai eksportuoja į JAV, daugybė pramonės iš to gyvena ir milijonai žmonių. Tad, jei pastebėsi, JAV kritika Kinijai yra gana nuosaiki lyginant, pavyzdžiui, su musulmoniškais kraštais. Ir ar čia maoizmas… klausimas… Mao tikėjo komunizmu, tuo staliniškuoju. Tai, kas dabar yra Kinija – kapitalizmas, tiesiog jis kiek kitoks.“
„Didžiausias pasipriešinimas – prieš Graikijos žemių išpardavimą“
Iš Kinijos persikelkime į Graikiją, kurios ES lyderiai nusprendė „nebausti“ ir „ant nemokumo ribos“ neva atsidūrusiai valstybei suteikti 12 milijardų eurų paramą. Sąlygos: graikai privalo labiau taupyti, didinti mokesčius, vykdyti (neviešinama, kokią) privatizaciją.
Kas slypi už šio ES va(l)dovų plano? Pakalbinome dar vieną lietuvį, gyvenantį viename iš Graikijos miestų (ne Atėnuose), taip pat nepanorusį skelbti savo tikrojo vardo. Tad tebūnie Jonas. Jonas pasakoja:
„Klimatas čia toks, kad gyvenimo sąlygos bet kokiu atveju nėra labai blogos. Vanduo ir namų šildymas šaltuoju metu nuo saulės baterijų, pigu. O saulės čia daug. Daugybė vaisių ir daržovių. Turguje šeštadienį pirkau trešnes, pomidorus, paprikas, citrinas, apelsinus ir t. t. – visa tai kainavo kilogramas po 50 centu. Nereikia versti į litus, nes proporcija tarp pajamų ir kainų kitokia. Mažiausias atlyginimas (visokiems nelegalams ir sezoniniams darbuotojams) apie 600-700 eurų. Tai – nekvalifikuoti, paprasti darbai. Mano supratimu, maisto prekės labai pigios. Visa kita irgi nėra be proto, kaip Lietuvoje. Mano sūnus dirba kavinėje, ir puikiausiai išsilaikom, tik va butą per gerą nuomojamės – apie 500 eurų į mėnesį. Bet 5 kambariai ir didžiuėe terasa, butas „su viskuo“ – nuo indų ir virtuvinių pašluosčių iki patalynės ir baldų. Baldai irgi nauji… Nemanau, kad tai per didelė kaina, nors galima ir kukliau, už kokius 200 eurų rasti. Graikai geranoriški, jeigu jaučia, kad kažkiek sunkiau, iškart atskuba su pagalba, ar darbą kokį susirast, ar vaisiais bei šiaip kuo…
Graikija tikrai nežlugs. O jei eurozona žlugs, tikrai ne dėl Graikijos. Žmonės čia labai sąmoningi, kas mane džiugina. Bus matyti, kuo baigsis jų kova su bankų savivale. Ar tapsim bankų įkaitais? Pagrindiniai graikų reikalavimai: NATO – lauk, bankų diktatūrą – lauk. Tačiau didžiausias pasipriešinimas – prieš Graikijos žemių išpardavimą. Korinto kanalas jau lyg ir vokiečiams parduotas… Pardavinėja salas su gyventojais… Televizija viską rodo labai tendencingai, viskas toli nuo realybės.
Pinigų žmonės turi, ir nemažai, bet nelinkę mokesčių mokėt. Biudžetininkams sunkiau, bet čia daug privataus verslo. Dirbti tai graikai tikrai nepersidirba, bet šiame klimate sunku būtų dirbti visą dieną. Dirbama šiek tiek ryte, apie 4 valandas, ir kas antrą dieną vakarais, nuo 7 vakaro. Bet nesijaučia skurdo. Mano šeimoje dirba tik sūnus, o gyvename iš viso penkiese ir nieko netrūksta.
Graikų pensijos – labai didelės, vidutiniškai 2 000 eurų, ir didesnės. Invalidumo pensija (papildoma) – 1 200 eurų. Į pensiją žmonės išeina labai anksti, pvz., kirpėjos darbas čia vadinamas pavojingu gyvybei, tad kirpėjos Graikijoje į pensiją išeina net 50-ies nesulaukusios… Sveikatos apsauga – taip pat puiki. Pernai sūnus susirgo skausmingu ūmiu inkstų uždegimu. Tris dienas namie kentėjo, paskui neištvėriau, liepiau į ligoninę važiuoti. Išvažiavo naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 11 valandą vakaro. Grįžo po 3 valandų. Per tą laiką buvo atlikti visi tyrimai (echoskopija, kraujas, šlapimas ir kt.), paskirtas gydymas, įduoti vaistai, ir prisakyta pasirodyti po trijų dienų. Viskas nemokamai. Yra, žinoma, ir privačių gydymo įstaigų. Vaiko vizitas pas privatų gydytoją – 25 eurai.
Didžiausi protestai vyksta dėl žemių pardavimo, na, ir pasaulinė krizė kažkiek jaučiasi, nes turizmas miręs. ES pernai paskelbė, kad Graikija – viena pavojingiausių valstybių, tai turizmas ir mirė. Suprantama, tai melas.
Todėl nenuostabu, kad daug graikų kalba apie drachmos (senosios Graikijos valiutos, kuriai – daug šimtmečių) susigrąžinimą. Yra manančių, kad pakeitus vyriausybę, pagerėtų. Yra manančių, kad nereikia demokratijos, o reikia komunizmo. Atėnuose – gatvės susirėmimai, kitur – šiaip mitingai. Dabar jau kasdien.“
Lietuvos žmonės jau senokai (dar iki šalies įstojimo į ES) kalba, kad nesąžiningi užsieniečiai supirkinėja mūsų gimtąsias žemes. Kadangi įstatymas jiems tiesiogiai kol kas to daryti neleidžia, viskas daroma per tarpininkus – Lietuvos Respublikos piliečius. Ar ne laikas pasimokyti pilietinio mąstymo iš demokratijos lopšio – Graikijos?