Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

Ar angelai pramanyti?

Įkelta: 2010 m. Sausio 21 d., 15:56
Skaityta: 579 k.
Komentuota: 0 k.
Ar angelai pramanyti?

Jorge Luis Borges: Pramanytų būtybių knyga: trumpoji proza (2008)

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008

Vertė: Linas Rybelis

Tai – trečioji argentiniečių autoriaus Jorge Luiso Borgeso (1899–1986) knyga lietuvių kalba: prieš tai pasirodė „Fikcijos“ („Baltos lankos“, 2000) ir „Smėlio knyga“ („Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“, 2006). Knygai apipavidalinti panaudoti Giuseppe’s Arcimboldo (1527–1593) kūriniai.

J. L. Borgeso kūryba – tikras lobis bet kuriam literatūros (ir filosofijos, mitologijos) gurmanui. J. L. Borgeso vertėjas L. Rybelis nuodugniai komentuoja istorinių, literatūrinių ir mitologinių veikėjų vardus, neaiškias literatūrines užuominas, paslėptas citatas, būtinas geresniam kūrinio supratimui.

Tai iš tiesų būtina, nes daugybė pramanytų būtybių – egzotiškos, o pabandžius teirautis „Klausimėlyje“, turbūt išgirstume netikėčiausių atsakymų. Monstrais šių būtybių nedrįsčiau vadinti (nors tokių anapusybės pasiuntinių esama): mūsų politikos ir verslo pasaulyje turime baisesnių baisasčių.

Beje, rašyti itin savito stiliaus apsakymus ir domėtis anapusybės būtybėmis J. L. Borgesas ėmė po jį itin sukrėtusios tėvo mirties 1938-aisiais. „Pramanytų būtybių knygos“ pirmasis leidimas (kitu pavadinimu) pasirodė 1957 m., antrasis –­ po dešimtmečio. Pirmajame buvo aprašytos 82 būtybės, antrajame (ir lietuviškajame vertime) – jau 116.

Visos šios būtybės, kaip ir mes visi, sudarome visatą – visų dalykų sumą, kurioje viskas susiję. Joje J. L. Borgesas matė Lygintoją („maitinasi šaknimis ir žolėmis, neturi priešų, išskyrus vieną kitą vabzdžių rūšį“, p. 83), Antrininką („Vienoje Talmudo legendoje pasakojama istorija apie žmogų, kuris ieškojo Dievo ir sutiko patį save“, p. 15), A Bao A Ku (žmogaus sielos atšešėliams jautrią būtybę, švelnia it persiko odele, p. 11), Buraką (dieviškosios meilės simbolį, p. 25), Hočiganą (jis nekentė gyvūnų, todėl, kai vieną dieną pradingo, šie nustojo kalbėti, p. 56), J. Ivanauskaitės mėgtus Swedenborgo angelus (tai – sielos, pasirinkusios dangų, kurioms nereikia žodžių: „Angelui užtenka tik pagalvoti apie kitą angelą ir šis bemat atsiduria šalia“, p. 124) ir kitus.

Du žmonės, mylėję vienas kitą žemėje, danguje tampa vienu angelu, sako J. L. Borgesas. Netikiu, kad jis nežinojo, ką sako.

Komentarai