Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

Filosofams ir ne tik

Įkelta: 2010 m. Sausio 26 d., 11:53
Skaityta: 407 k.
Komentuota: 0 k.
Filosofams ir ne tik

Metzlerio filosofų žinynas: nuo ikisokratikų iki naujųjų filosofų (2008)

Mintis, 2008

Vertė: Albinas Lozuraitis, Alfonsas Tekorius

Šis solidus tūkstančio puslapių tomas tiesiog privalomas kiekvienam Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį tebešvenčiančiam arba bent jau gerbiančiam lietuviui!

Jei rimtai, šios knygos laukta net penkerius metus. Laukta sudėtingo patyrusių vertėjų darbo rezultatų. Turime puikią panoramą įvairiausių filosofų, tad žinynas pravers ir egzaminams ruošiantis, ir “tiesiog prie ūkio”, norint pasitikslinti, kas, pavyzdžiui, buvo (verčiu pirmą pasitaikiusį puslapį; šis – 697) Pironas Elidietis. Svarbu ir tai, kad po kiekvieno filosofo gyvenimo ir kūrybos aprašymo seka svarbiausių leidinių, susijusių su jo kūryba, sąrašiukas. Išvardijamos ir lietuviškos knygos! O tai – puikus patobulinimas vokiškajai knygos redakcijai, sumanytai Berndo Lutzo. Didelis ačiū ir knygos vertėjams, matematiškai po lygiai (nuo A iki K, nuo L iki Z) pasidalinusiems storą tomą: vokiečių kalbos žinovams Albinui Lozuraičiui ir Alfonsui Tekoriui.

Dar reikėtų paminėti, kad Vokietijoje šis Lietuvoje pirmąsyk pasirodęs prestižinis enciklopedinis žinynas pradėtas leisti prieš dvidešimt metų. Ji galima vadinti Vakarų filosofijos kompendiumu, nors rasime ir vieną kitą Vakarams įtakingą arabų filosofą, pvz., Aviceną (Ibn Siną) arba Averojų (Ibn Rušdą). Vis dėlto Vakarų filosofijos kūrėjų pasirinkimas vietomis atrodo labai jau “vokiškas”: štai Marksui, viename skyriuje suporuotame su Engelsu (ši dvigalvė būtybė virsta Marksu/Engelsu, p. 593-606), skiriama net 13 puslapių (velnio tuzinas! ne veltui, matyt) ir įrodoma, kad marksizmas – “nepaprastai vaisingas”, tačiau Markso ir Engelso įžvalgoms plisti trukdoma (p. 605).

Nustebino ir į žinyną įtrauktas žymusis Markizas de Sade’as. Jam skirti trys puslapiai. Galima ginčytis, ar filosofas jis, ar ne, tačiau knygos sudarytojas B. Lutzas pateikia įdomią mintį: de Sade’o romane “Filosofija buduare” (1795) laisva respublika aprašoma veikianti pagal milžiniško viešnamio principus. “Vyras gali kaip tinkamas disponuoti moterimi, turtingasis – vargšu” (p. 789). Po įdomaus ir stebėtinai taiklaus Markizo požiūrio į demokratiją aprašymo norisi susirasti visas jo knygas ir pažvelgti į “iškrypėlio rašliavą”, kaip daug kas linkęs manyti, visai kitu kampu. Kur geras mėšlas, ten gražios gėlės!

 

Komentarai