Kabala, tai mistinė žydų tradicija, apipinta gausybe pusiau tikrų ir netikrų istorijų. Nūnai – visokių madonų ir britnių spirs pamėgtas madingas „dalykėlis“. Jei rimčiau, kabala – labai sudėtingas ezoterinis mokslas apie gyvenimo, kančių prasmę, likimo valdymą, gyvenimo kelio, tobulybės paieškas, egoizmą, tikrojo „aš“ suradimą, sielą ir kūną, reinkarnaciją, tikėjimus, maldą, atsakymą į amžiną klausimą, iš kur atėjome ir kur einame ir kt. Jei į kabalą žiūrėsime labai rimtai, nesuprasime nieko (ypač būdami ne žydai). Jei labai nerimtai – taip pat. Todėl M. Laitmano (beje, jis puikiai pažįsta Lietuvą – jaunystėje dirbo Pabradėje fabrike) siūloma populiarioji, dažniausiai užduodamų klausimų forma yra geras aukso vidurys.
M. Laitmanas mitologizuoja senovinį mokymą, kurį kai kurie tyrinėtojai sieja su Babilono laikais. Autorius stengiasi visais įmanomais būdais (asmeniškai, knygomis, laiškais, interneto svetainėje, filmais) atsakyti į susidomėjusiųjų mistine žydų tradicija klausimus. Šiuolaikinis žmogus nepatiklus, todėl jis nori viską išsiaiškinti: ir apie muziką, ir apie mirtį, ir apie dar daug ką.
Klausimų-atsakymų rinkinys dažnai atrodo nepatrauklus. Tačiau šiuo atveju yra kiek kitaip. Kai įsigilini į M. Laitmano populiariai aiškinamus teiginius, suvoki, kad esminė M. Laitmano kabalos versijos mintis – kabalistai yra aukščiau už kitus. J. R. R. Tolkienas ir J. K. Rowling neleido sau tokios puikybės, nors sukūrė sudėtingus pasaulius. „Visas knygas, išskyrus kabalistines, parašė žmonės, suvokiantys tik šį pasaulį. Todėl jos neteisingos. Nepatariama gyventi pagal jas. Kabalistai negali suklysti patardami. Nesiūlau deginti knygų, tačiau taip būtų galima išvengti daugybės klaidų ir aklaviečių“ (p. 424–425). Nedeginsiu M. Laitmano knygos. Tačiau ji kažką labai primena… (ypač turint galvoje, kad šios knygos autorius baigė biokibernetikos mokslus Leningrade).