„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

2012 m. Vasario 15 d., 11:48
"Varpai": istorija, autoriai, akcentai. Prisiminimai, straipsniai, studijos, laiškai (2011)
Ši knyga skiriama literatūros almanacho „Varpai“ 70-mečiui, jo sumanytojui Algirdui Juliui Greimui ir pirmajam redaktoriui Kaziui Jankauskui. Netrukus dienos šviesą išvys jau 27-asis "Varpų" - almanacho, tapusio Lietuvos kultūros fenomenu - numeris.
Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

2012 m. Vasario 14 d., 15:36
Radvilė Racėnaitė: Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore. Monografija (2011)
Neseniai pasirodžiusi dr. Radvilės Racėnaitės mokslinė monografija „Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore“ skiriama jos anksti iš gyvenimo išėjusiai seseriai Jurgai Ivanauskaitei (1961-2007), jau sėdinčiai ant vėlių suolelio. Ši itin gili, prasminga knyga – ryškus postūmis baltų mitologijos, religijos, tautosakos tyrimuose, kurį galima būti prilyginti geriausių autorių (Norberto Vėliaus, Gintaro Beresnevičiaus etc.) darbams.
Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

2012 m. Vasario 14 d., 01:08
Virginijus Kinčinaitis: AUDIOVIZUALINĖS KULTŪROS KON/TEKSTAI (2007)
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.
Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

2011 m. Gruodžio 20 d., 13:26
Gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į enciklopedinio leidinio „Lietuvos rokas: ištakos ir raida” pristatymą. Renginys vyks Energetikos ir technikos muziejaus patalpose (Rinktinės g. 2, Vilnius). Susitikime dalyvaus leidinio bendraautorius Lukas de Vita ir melomanas, buvęs laidos „Estrados orbitoje" vedėjas Kazimieras Šiaulys.

"Nesiūlau deginti knygų, tačiau..."

Įkelta: 2010 m. Vasario 21 d., 21:21
Skaityta: 1603 k.
Komentuota: 0 k.
"Nesiūlau deginti knygų, tačiau..."

Michael Laitman: Raktas į kabalą: klausimai ir atsakymai (2007)

Alma littera, 2007

Vertė: Asta Čepukaitė
Dailininkas (-ė): Richard Aquan

Kabala, tai mistinė žydų tradicija, apipinta gausybe pusiau tikrų ir netikrų istorijų. Nūnai – visokių madonų ir britnių spirs pamėgtas madingas „dalykėlis“. Jei rimčiau, kabala – labai sudėtingas ezoterinis mokslas apie gyvenimo, kančių prasmę, likimo valdymą, gyvenimo kelio, tobulybės paieškas, egoizmą, tikrojo „aš“ suradimą, sielą ir kūną, reinkarnaciją, tikėjimus, maldą, atsakymą į amžiną klausimą, iš kur atėjome ir kur einame ir kt. Jei į kabalą žiūrėsime labai rimtai, nesuprasime nieko (ypač būdami ne žydai). Jei labai nerimtai – taip pat. Todėl M. Laitmano (beje, jis puikiai pažįsta Lietuvą – jaunystėje dirbo Pabradėje fabrike) siūloma populiarioji, dažniausiai užduodamų klausimų forma yra geras aukso vidurys.

M. Laitmanas mitologizuoja senovinį mokymą, kurį kai kurie tyrinėtojai sieja su Babilono laikais. Autorius stengiasi visais įmanomais būdais (asmeniškai, knygomis, laiškais, interneto svetainėje, filmais) atsakyti į susidomėjusiųjų mistine žydų tradicija klausimus. Šiuolaikinis žmogus nepatiklus, todėl jis nori viską išsiaiškinti: ir apie muziką, ir apie mirtį, ir apie dar daug ką.

Klausimų-atsakymų rinkinys dažnai atrodo nepatrauklus. Tačiau šiuo atveju yra kiek kitaip. Kai įsigilini į M. Laitmano populiariai aiškinamus teiginius, suvoki, kad esminė M. Laitmano kabalos versijos mintis – kabalistai yra aukščiau už kitus. J. R. R. Tolkienas ir J. K. Rowling neleido sau tokios puikybės, nors sukūrė sudėtingus pasaulius. „Visas knygas, išskyrus kabalistines, parašė žmonės, suvokiantys tik šį pasaulį. Todėl jos neteisingos. Nepatariama gyventi pagal jas. Kabalistai negali suklysti patardami. Nesiūlau deginti knygų, tačiau taip būtų galima išvengti daugybės klaidų ir aklaviečių“ (p. 424–425). Nedeginsiu M. Laitmano knygos. Tačiau ji kažką labai primena… (ypač turint galvoje, kad šios knygos autorius baigė biokibernetikos mokslus Leningrade).

Komentarai