„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

2012 m. Vasario 15 d., 11:48
"Varpai": istorija, autoriai, akcentai. Prisiminimai, straipsniai, studijos, laiškai (2011)
Ši knyga skiriama literatūros almanacho „Varpai“ 70-mečiui, jo sumanytojui Algirdui Juliui Greimui ir pirmajam redaktoriui Kaziui Jankauskui. Netrukus dienos šviesą išvys jau 27-asis "Varpų" - almanacho, tapusio Lietuvos kultūros fenomenu - numeris.
Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

2012 m. Vasario 14 d., 15:36
Radvilė Racėnaitė: Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore. Monografija (2011)
Neseniai pasirodžiusi dr. Radvilės Racėnaitės mokslinė monografija „Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore“ skiriama jos anksti iš gyvenimo išėjusiai seseriai Jurgai Ivanauskaitei (1961-2007), jau sėdinčiai ant vėlių suolelio. Ši itin gili, prasminga knyga – ryškus postūmis baltų mitologijos, religijos, tautosakos tyrimuose, kurį galima būti prilyginti geriausių autorių (Norberto Vėliaus, Gintaro Beresnevičiaus etc.) darbams.
Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

2012 m. Vasario 14 d., 01:08
Virginijus Kinčinaitis: AUDIOVIZUALINĖS KULTŪROS KON/TEKSTAI (2007)
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.
Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

2011 m. Gruodžio 20 d., 13:26
Gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į enciklopedinio leidinio „Lietuvos rokas: ištakos ir raida” pristatymą. Renginys vyks Energetikos ir technikos muziejaus patalpose (Rinktinės g. 2, Vilnius). Susitikime dalyvaus leidinio bendraautorius Lukas de Vita ir melomanas, buvęs laidos „Estrados orbitoje" vedėjas Kazimieras Šiaulys.

ŽEMĖ MAIŠOS SU DANGUM

Įkelta: 2010 m. Kovo 20 d., 11:32
Skaityta: 2116 k.
Komentuota: 0 k.
ŽEMĖ MAIŠOS SU DANGUM

Vladas Šimkus: PO ŽEME IR DANGUM. Gyvoji poezija (su kompaktine plokštele, įskaityta Rolando Kazlo) (2009)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009

Dailininkas (-ė): Sigutė Chlebinskaitė
Sudarė: Dalia Satkauskytė

Apie poetą Vladą Šimkų (1936–2004) daugelis sužinojo iš R. Kazlo monospektaklio „Geležis ir sidabras“ (2009). R. Kazlas įskaitė ir 45 iš 46 V. Šimkaus eilėraščių, esančių prie knygos pridėtoje kompaktinėje plokštelėje (eilėraštį „Turistinis motyvas“ įskaitė autorius paskutiniaisiais gyvenimo metais).

Leidinys intriguojantis, dramatiškas (Nacionalinės premijos laureato R. Kazlo balso įtaigumas turėtų tik sustiprinti pojūtį, kad tai – gyva poezija). Iki tol V. Šimkus buvo primirštas: keturios jo poe­zijos knygos išleistos 1960–1973 m. („Gražiausia sekundė“, „Kranto kontūrai“, „Geležis ir sidabras“, „Bitės pabėgėlės“), pirmoji rinktinė „Nusileisk, dangau, ant žemės“ – 1982 metais. Vis dėlto V. Šimkaus poetinis palikimas sodrus, turtingas. V. Šimkus daug vertė, bendradarbiavo su Lietuvos teatrais.

Knygoje – skyriai „Taip viskas žemiška“ (iš pirmųjų dviejų rinkinių, 1960 ir 1963), „Ir vis vien mane traukia sidabras“ (iš „Geležies ir sidabro“, 1968), „Metamorfozės“ (penki eilėraščiai, neįėję į rinkinius) ir „Atviras pokalbis“ (iš „Bičių pabėgėlių“, 1973).

V. Šimkaus žodis kandus. „Kai degina kur filosofą, / ant laužo dar užmetu malką. / Nereikia galvoti: „Jam sopa.“ / Galvokim verčiau: „Jam nešalta.“ („Sancta simp­licitas“, p. 160). Kaip pastebi knygos sudarytoja D. Satkauskytė, V. Šimkaus poezijoje esama ir postmodernizmo, ir „tyliojo modernizmo“ bruožų, ir satyros.

Ironija dažnai susipina su lyrika. „Vilniuje per daug nelaimingųjų. / Juos per tą daugumą stumdo, guja. / Abejingi sielvartui bei kančiai // skrybėles jų teršia net balandžiai“ („Ką darysim su nelaimingaisiais?“ (p. 149).

V. Šimkaus autoironija ne vieną poetą satyriką priverčia pasitempti (eilėraštyje „Nepateisintas pasitikėjimas“, p. 157, lyrinis subjektas skundžiasi, kad nėra apie ką kalbėti su draugais, kai sekasi, o tik tada – kai apninka bėdos). „Išgirdau mieste nešvankų gandą: / „Šimkus nieko naujo neatranda!“ / Net pakirto kojas. Jau geriau / sužinojęs būčiau, kad miriau. // Ak! Už ką, naujovės, mus paliekat?.. / „Literatūra ir menas“ niekad / nebeguos, kad mano kūryba / „Ties naujų ieškojimų riba“ („Kaip aš nusivyliau savimi“, p. 183).

Hermetikai sakė: kaip žemėje, taip ir danguj. V. Šimkus rašė: „Nusileisk, dangau, ant žemės. Taip saugiau ir patogiau“ (p. 62).

Komentarai