Lietuvos kultūros tyrimų institutas (iki 2010-ųjų – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) parengė pirmąją tęstinę serijos „Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai“ knygą, kurioje nagrinėjamas žydų ir litvakų (Lietuvos žydų) filosofinis ir religinis palikimas, sakralinė žydų dailė, muzika, sinagogų architektūra. Lietuva daugelį šimtmečių buvo vienas pagrindinių žydų kultūros sklaidos centrų pasaulyje, o savita litvakų kultūra paliko ryškų pėdsaką pasaulinės kultūros istorijoje.
Kolektyvinėje monografijoje, papuoštoje litvakų dailininko Chaime’o Soutine’o darbu „Sugrįžimas į namus po audros“ (1939) ir Iljos Bereznicko piešiniais, – trys skyriai („Kultūra, religija, filosofija“, „Estetika, dailėtyra, muzikologija, literatūrologija“, „Litvakų kūrybos ir idėjų sklaida pasaulyje“) ir 17 straipsnių.
Pratarmėje A. Andrijauskas pažymi, kad „Lietuvai atsivėrus pasauliui ir integruojantis į Europos Sąjungą, vis aktualesnė multikultūrinė ir polikonfesinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) patirtis, kuri gali būti puikus taikaus įvairių tautų, religijų ir kultūros tradicijų sugyvenimo pavyzdys“ (p. 7).
Žydų kultūros tyrinėjimų centro vadovė dr. Aušra Pažėraitė knygą pradeda tyrimu apie šumerų himną Inanai, biblinį Pesachą, krikščionišką Paschą ir dieviškąjį smurtą. Velykoms artėjant, šis straipsnis ypač aktualus – jame rasime svarstymų, iš kur galėjo kilti ir ką reiškia ši šventė. Tomas Sodeika nagrinėja žydų mąstymo ypatybes, kuriose atsiranda vietos reinkarnacijai (gilgul), dialogui (Martino Buberio idėjoms), mistiniams patyrimams.
Bronislovo Kuzmicko straipsnis padės suvokti žydų viduramžių filosofiją, tikėjimo ir proto skirtį joje. Gintautas Mažeikis nagrinėja įvairias kabalos versijas. Dalia Marija Stančienė pasakoja apie žydų filosofą Mošę Maimonidą.
Leonidas Donskis kalba apie antisemitizmą, sąmokslo teorijas. „Neigti, kad šiuolaikinėje Lietuvoje yra antisemitizmo, būtų daugiau nei naivu – jis vis dar tęsiasi ir yra gajus“ (p. 167). „Prakeiktojo menininko“ tipą – Ch. Soutine’ą – nagrinėja A. Andrijauskas.