„Perkamiausias Lietuvoje gyvenimo vadovas“ - taip ši knyga pristatome viršelyje. Kodėl vienas žymiausių pasaulyje sėkmės vadovėlių toks populiarus ir kuo yra ar nėra ypatingas?
Josephas Murphy‘s (1898-1981) – naujojo religinio judėjimo (NRJ) „Dieviškojo mokslo bažnyčia“ („Church of Divine Science“). Ją įkūrė viena „Naujosios minties“ sąjūdžio pradininkių amerikietė Malinda Elliott Cramer (1844-1906). „Naujosios minties" (New Thought) sąjūdis - pseudoreliginis judėjimas, atsiradęs JAV XIX a. pab. Kaip ir New Age sąjūdis, tai - bendros pasaulėžiūros vienijamas darinys, neturintis pagrindinės organizacijos, kuri valdytų sąjūdį. NRJ bei filosofai, priklausantys „Naujajai minčiai“, yra pozityvistai, tikintys žmogaus vidinėmis galiomis, visur esančiu Dievu, dvasia, kuri yra tikroji daiktų prigimtis, dieviškąja žmogaus kilme, proto klaidingumu ir optimistine nuostata, esą „teisingas mąstymas” galįs gydyti žmones. Pagrindiniai „Naujosios minties“ judėjimai JAV – „Unity Church“ („Vienybės bažnyčia“), „Religious Science“ („Religijos mokslas“) ir „Church of Divine Science“ („Dieviškojo mokslo bažnyčia“). XIX amžiaus pabaigoje - XX a. pirmaisiais dešimtmečiais pasirodė gausybė savipagalbos (self-help) knygų, kuriose mokyta ir to, kaip pasiekti finansinės sėkmės, ir treniruoti savo valią. 1907 m. Bruce‘as MacLellandas knygoje „Klestėjimas minties jėgos pagalba“ („Prosperity Through Thought Force“) apibrėžė pagrindinį „Naujosios minties“ principą, pavadintą „Traukos dėsniu“ („Law of Attraction“): „Esi tas, ką galvoji, o ne tas, kas galvoji esąs“.
Per daugiau kaip šimtą metų išleista daugybė savipagalbos vadovėlių ir „Naujosios minties“ veikalų. Vienu žymiausių galima pavadinti ir trečiąją J. Murphy‘o knygą „Jūsų pasąmonės galia“ (1962), pasirodžiusią po veikalų „Jūsų proto stebuklai“ (1953) ir „Taika savyje“ (1956). J. Murphy‘s nagrinėjo žmogaus ir kosminį protą, pasąmonę, maldą, stebuklus, kinų išmintį, visatos galią. Airijoje gimęs ir katalikų šeimoje augęs J. Murphy‘s tapo klieriku, prisijungė prie jėzuitų ordino. Eidamas trečiąją dešimtį, patyrė, kas yra gydanti malda ir paliko jėzuitus. Išvykęs į JAV, J. Murphy‘is tapo farmacininku (Niujorke baigė chemijos studijas). Amerikoje susipažino ir su Gydančio Kristaus bažnyčia (Dieviškojo mokslo bažnyčios filialas). Vėliau J. Murphy‘s persikėlė į Los Andželą, kur sutiko kitos panašios organizacijos – „Religious Science“ - įkūrėją ir knygos „Proto mokslas“ autorių Ernestą Shurtleffą Holmes‘ą (1887-1960), kuris 1946 m. įšventino J. Murphy‘į į „Religinio mokslo“ pastorius. Vėliau J. Murphy‘s dar kiek pakeitė savo pažiūras – 1949 m. tapo „Dieviškojo mokslo bažnyčios“ pastoriumi. Jo dėka šis NRJ tapo viena didžiausių „Naujosios minties“ kongregacijų JAV. Po kelerių metų J. Murphy‘s tapo psichologijos mokslų daktaru ir ėmė rašyti. Įdomi J. Murphy‘io biografijos detalė: jis buvo ir masonų ordino narys, pakilęs net iki 32 rango pagal Škotijos sistemą. Į masonus jį įšventino britų teisėjas Thomas Trowardas (1847-1916), kurio knyga „Edinburgo paskaitos apie proto mokslą“ (1904) turėjo nemažą įtaką „Naujajai minčiai“.
„Naujosios minties“ sąjūdis ir iš jo atsiradę „koučingai“, „sėkmės mokymai“ ir panašūs (pseudo)psichologiniai (pseudo)mistiniai dalykai XXI a. pradžioje ne mažiau populiarūs nei prieš šimtmetį. Matyt, savimi nepasitikinčių, greitos sėkmės trokštančių žmonių visada buvo ir bus.
Šią J. Murphy‘io knygą galima skaityti ir kiek kitaip, nei to galbūt norėtų „Naujosios minties“ sąjūdžio atstovai. Skeptikus turėtų sudominti kad J. Murphy‘io įžvalga, kurią persakysiu savais žodžiais: nugalėkite savo baimę, eikite bijodami per gyvenimą, bet eikite (kaip taikliai sakydavo Nikolajus Rerichas: derzaite). „Būsite sužavėti, kai pamatysite, kas įvyks, kai autoritetingai ir įtikinamai pakalbėsite su savo iracionaliuoju „aš“. Jus užlies harmonijos ir ramybės jausmas. Pasąmonė yra priklausoma nuo sąmonės. Todėl ji ir vadinama pasąmone“ (p. 30).