„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

2012 m. Vasario 15 d., 11:48
"Varpai": istorija, autoriai, akcentai. Prisiminimai, straipsniai, studijos, laiškai (2011)
Ši knyga skiriama literatūros almanacho „Varpai“ 70-mečiui, jo sumanytojui Algirdui Juliui Greimui ir pirmajam redaktoriui Kaziui Jankauskui. Netrukus dienos šviesą išvys jau 27-asis "Varpų" - almanacho, tapusio Lietuvos kultūros fenomenu - numeris.
Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

2012 m. Vasario 14 d., 15:36
Radvilė Racėnaitė: Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore. Monografija (2011)
Neseniai pasirodžiusi dr. Radvilės Racėnaitės mokslinė monografija „Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore“ skiriama jos anksti iš gyvenimo išėjusiai seseriai Jurgai Ivanauskaitei (1961-2007), jau sėdinčiai ant vėlių suolelio. Ši itin gili, prasminga knyga – ryškus postūmis baltų mitologijos, religijos, tautosakos tyrimuose, kurį galima būti prilyginti geriausių autorių (Norberto Vėliaus, Gintaro Beresnevičiaus etc.) darbams.
Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

2012 m. Vasario 14 d., 01:08
Virginijus Kinčinaitis: AUDIOVIZUALINĖS KULTŪROS KON/TEKSTAI (2007)
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.
Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

2011 m. Gruodžio 20 d., 13:26
Gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į enciklopedinio leidinio „Lietuvos rokas: ištakos ir raida” pristatymą. Renginys vyks Energetikos ir technikos muziejaus patalpose (Rinktinės g. 2, Vilnius). Susitikime dalyvaus leidinio bendraautorius Lukas de Vita ir melomanas, buvęs laidos „Estrados orbitoje" vedėjas Kazimieras Šiaulys.

"NAUJOJI MINTIS" IR MŪSŲ GALINGOJI PASĄMONĖ

Įkelta: 2010 m. Liepos 08 d., 23:47
Skaityta: 1825 k.
Komentuota: 1 k.
"NAUJOJI MINTIS" IR MŪSŲ GALINGOJI PASĄMONĖ

Joseph Murphy: JŪSŲ PASĄMONĖS GALIA. Peržiūrėjo Arthur R. Pell (2010)

Alma littera, 2010

Vertė: Jurgita Jablonskaitė
Dailininkas (-ė): Agnius Tarabilda

„Perkamiausias Lietuvoje gyvenimo vadovas“ - taip ši knyga pristatome viršelyje. Kodėl vienas žymiausių pasaulyje sėkmės vadovėlių toks populiarus ir kuo yra ar nėra ypatingas?

Josephas Murphy‘s (1898-1981) – naujojo religinio judėjimo (NRJ) „Dieviškojo mokslo bažnyčia“ („Church of Divine Science“). Ją įkūrė viena „Naujosios minties“ sąjūdžio pradininkių amerikietė Malinda Elliott Cramer (1844-1906). „Naujosios minties" (New Thought) sąjūdis - pseudoreliginis judėjimas, atsiradęs JAV XIX a. pab. Kaip ir New Age sąjūdis, tai - bendros pasaulėžiūros vienijamas darinys, neturintis pagrindinės organizacijos, kuri valdytų sąjūdį. NRJ bei filosofai, priklausantys „Naujajai minčiai“, yra pozityvistai, tikintys žmogaus vidinėmis galiomis, visur esančiu Dievu, dvasia, kuri yra tikroji daiktų prigimtis, dieviškąja žmogaus kilme, proto klaidingumu ir optimistine nuostata, esą „teisingas mąstymas” galįs gydyti žmones. Pagrindiniai „Naujosios minties“ judėjimai JAV – „Unity Church“ („Vienybės bažnyčia“), „Religious Science“ („Religijos mokslas“) ir „Church of Divine Science“ („Dieviškojo mokslo bažnyčia“). XIX amžiaus pabaigoje - XX a. pirmaisiais dešimtmečiais pasirodė gausybė savipagalbos (self-help) knygų, kuriose mokyta ir to, kaip pasiekti finansinės sėkmės, ir treniruoti savo valią. 1907 m. Bruce‘as MacLellandas knygoje „Klestėjimas minties jėgos pagalba“ („Prosperity Through Thought Force“) apibrėžė pagrindinį „Naujosios minties“ principą, pavadintą „Traukos dėsniu“ („Law of Attraction“): „Esi tas, ką galvoji, o ne tas, kas galvoji esąs“.

Per daugiau kaip šimtą metų išleista daugybė savipagalbos vadovėlių ir „Naujosios minties“ veikalų. Vienu žymiausių galima pavadinti ir trečiąją J. Murphy‘o knygą „Jūsų pasąmonės galia“ (1962), pasirodžiusią po veikalų „Jūsų proto stebuklai“ (1953) ir „Taika savyje“ (1956). J. Murphy‘s nagrinėjo žmogaus ir kosminį protą, pasąmonę, maldą, stebuklus, kinų išmintį, visatos galią. Airijoje gimęs ir katalikų šeimoje augęs J. Murphy‘s tapo klieriku, prisijungė prie jėzuitų ordino. Eidamas trečiąją dešimtį, patyrė, kas yra gydanti malda ir paliko jėzuitus. Išvykęs į JAV, J. Murphy‘is tapo farmacininku (Niujorke baigė chemijos studijas). Amerikoje susipažino ir su Gydančio Kristaus bažnyčia (Dieviškojo mokslo bažnyčios filialas). Vėliau J. Murphy‘s persikėlė į Los Andželą, kur sutiko kitos panašios organizacijos – „Religious Science“ - įkūrėją ir knygos „Proto mokslas“ autorių Ernestą Shurtleffą Holmes‘ą (1887-1960), kuris 1946 m. įšventino J. Murphy‘į į „Religinio mokslo“ pastorius. Vėliau J. Murphy‘s dar kiek pakeitė savo pažiūras – 1949 m. tapo „Dieviškojo mokslo bažnyčios“ pastoriumi. Jo dėka šis NRJ tapo viena didžiausių „Naujosios minties“ kongregacijų JAV. Po kelerių metų J. Murphy‘s tapo psichologijos mokslų daktaru ir ėmė rašyti. Įdomi J. Murphy‘io biografijos detalė: jis buvo ir masonų ordino narys, pakilęs net iki 32 rango pagal Škotijos sistemą. Į masonus jį įšventino britų teisėjas Thomas Trowardas (1847-1916), kurio knyga „Edinburgo paskaitos apie proto mokslą“ (1904) turėjo nemažą įtaką „Naujajai minčiai“.

„Naujosios minties“ sąjūdis ir iš jo atsiradę „koučingai“, „sėkmės mokymai“ ir panašūs (pseudo)psichologiniai (pseudo)mistiniai dalykai XXI a. pradžioje ne mažiau populiarūs nei prieš šimtmetį. Matyt, savimi nepasitikinčių, greitos sėkmės trokštančių žmonių visada buvo ir bus.

Šią J. Murphy‘io knygą galima skaityti ir kiek kitaip, nei to galbūt norėtų „Naujosios minties“ sąjūdžio atstovai. Skeptikus turėtų sudominti kad J. Murphy‘io įžvalga, kurią persakysiu savais žodžiais: nugalėkite savo baimę, eikite bijodami per gyvenimą, bet eikite (kaip taikliai sakydavo Nikolajus Rerichas: derzaite). „Būsite sužavėti, kai pamatysite, kas įvyks, kai autoritetingai ir įtikinamai pakalbėsite su savo iracionaliuoju „aš“. Jus užlies harmonijos ir ramybės jausmas. Pasąmonė yra priklausoma nuo sąmonės. Todėl ji ir vadinama pasąmone“ (p. 30).
 

Komentarai
  • Kasparas

    2011 m. Balandžio 16 d., 07:08
    Tai veiksminga.....