Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

105 BŪDAI PASIDIDŽIUOTI LIETUVA

Įkelta: 2010 m. Rugpjūčio 05 d., 16:16
Skaityta: 1405 k.
Komentuota: 0 k.
105 BŪDAI PASIDIDŽIUOTI LIETUVA

Tomas Pabedinskas: CONTEMPORARY LITHUANIAN PHOTOGRAPHY: RELATIONSHIP BETWEEN THE IMAGE AND THE IDENTITY OF A PERSON (2010)

Lambert Academic Publishing, 2010

Tomas Pabedinskas (g. 1980) –­ fotomenininkas, fotografijos tyrinėtojas. Ši knyga, išleista anglų kalba Vokietijos leidykloje „Lambert Academic Publishing“, –­ rimtas lietuvių fotografijos tyrinėjimas. Knyga parengta pagal T. Pabedinsko daktaro disertaciją, kurią praėjusiais metais jis apgynė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. „Fotografija domėjausi dar bakalauro studijose (taip pat VDU Menų fakultete), paskui pasirinkau teatrologijos magistrantūros studijas, – pasakoja Tomas. – Šios studijos buvo skirtos ne tik palyginti siaurai tradicinio teatro sričiai, bet ir šiuolaikinio meno teorijoms, ypač – žmogaus elgesio performatyvumo sampratai. Taip buvo padėtas teorinis pagrindas tolesniems tarpdisciplininiams fotografijos tyrimams, kuriuos tęsiau doktorantūroje. Disertacijos ir knygos tema panaši – šiuolaikinė Lietuvos fotografija bei joje atsiskleidžiantis žmogaus ir atvaizdo santykis. Tokią temą pasirinkau matydamas, kad išsamaus vien šiuolaikinei Lietuvos fotografijai skirto leidinio iki šiol lyg ir neturėjome. Kita vertus, žmogus buvo vadinamosios „Lietuvos fotografijos mokyklos“ kūrėjų dėmesio centre nuo pat septintojo dešimtmečio, o šiandien fotografai ir menininkai vėl grįžo prie žmogaus situacijos, jo tapatybės temų, tik į visa tai žiūri kitu žvilgsniu, kitokie ir jų darbai. Taigi analizuodamas žmogaus ir jo atvaizdo santykį, tikėjausi drauge atskleisti ir esminius tradicinės meninės fotografijos ir šiuolaikinės fotografijos skirtumus.

Apgynęs minėta tema parašytą disertaciją, gavau pasiūlymą iš vokiečių leidyklos „Lambert Academic Publishing“ savo darbą išleisti knygos pavidalu. Beliko pasirūpinti vertimu, iliustracijomis ir kitais panašiais dalykais. Tai nebuvo lengvas darbas, bet čia man daug padėjo vertėjų profesionalumas ir spartus darbas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus palaikymas. Taip šiek tiek pakoreguota ir į anglų kalbą išversta disertacija plačiajam skaitytojų ratui tapo prieinama knyga“ (iš pokalbio su knygos autoriumi 2010 m. birželio 25 d.).

Kuo ypatinga ši knyga, kad ja susidomėjo užsienio leidykla? 105 lietuvių autorių fotografijos (daugelis jų anksčiau niekur nebuvo publikuotos), mokslinė ir menotyrinė jų analizė, netradicinis požiūris – visa tai galima rasti T. Pabedinsko knygoje.

T. Pabedinsko monografijoje nuosekliai aptariama ir analizuojama šiuolaikinė Lietuvos fotografija, nagrinėjami Lietuvos fotografijos pokyčiai: šiuolaikinės fotografijos kūrėjų atsiribojimas nuo ekspresyvios stilistikos ir humanistinio turinio, perėjimas prie neišraiškingos formos, refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką skatinančios kūrybos. Šie pokyčiai išryškinami Lietuvos šiuolaikinę fotografiją lyginant su klasikiniais Lietuvos fotografijos mokyklos pavyzdžiais ir siejant šiandieninę lietuvių fotografų kūrybą su platesniu tarptautiniu fotografijos meno kontekstu.

T. Pabedinsko knyga bus išleista ir lietuvių kalba, autorius žadėjo ją papildyti. Fotografijos tyrinėtojas teigia: „Baigiantis XX amžiui, Lietuvos fotografijos mene išryškėjo svarbūs pokyčiai: dalis tuomet sukurtos fotografijos netęsė ankstesnių Lietuvos fotografijos tradicijų ir neatitiko įprastų fotografijos meniškumo kriterijų. Fotografai ir kiti menininkai, atsiriboję nuo ekspresyvios vaizdinės formos ir humanistinio turinio, dominavusių lietuviškoje fotografijoje nuo XX a. septintojo dešimtmečio, ėmė kurti neišraiškingos formos, refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką skatinančią fotografiją. Tokia fotografija, peržengus sąlyginai siauras meninės fotografijos ribas, tapo Lietuvos ir tarptautinės šiuolaikinio meno scenos dalimi. Tuo pačiu metu Lietuvos fotografijoje tapo svarbi asmens tapatybės tema. Jaunosios kartos lietuvių fotografai ir menininkai savo darbais provokavo kritišką žvilgsnį tiek į asmens identiteto stereotipus, tiek į pačios fotografijos vaidmenį jų formavime. Šiuolaikinės fotografijos kūrėjai žmogaus identitetą ėmė traktuoti ne kaip nuotraukose užfiksuotą duotybę, bet kaip problemišką reiškinį.“

Knygoje nuo XX a. devinto dešimtmečio antros pusės iki šių dienų sukurtos lietuvių autorių fotografijos analizuojamos vadovaujantis nauju teoriniu požiūriu, pagrįstu šiuolaikinės fotografijos sampratos ir performatyvumo teorijos sinteze, siekiama apibūdinti skirtingas lietuvių autorių kūrybines taktikas ir atskleisti skirtingus žmogaus atvaizdo ir identiteto santykio fotografijoje variantus.

T. Pabedinsko analizuojami autoriai – ir fotografijos vilkai, ir naujokai: Romualdas Požerskis, Rimaldas Vikšraitis, Vitas Luckus, Romualdas Rakauskas, Antanas Sutkus, Raimundas Urbonas, Ramunė Pigagaitė, Algimantas Kunčius, Aleksandras Macijauskas, Liudvikas Ruikas, Arūnas Baltėnas, Ugnius Gelguda, Akvilė Anglickaitė, Aurelija Čepulinskaitė, Aušra Volungė, Eglė Rakauskaitė, Darius Žiūra, Mirjam Wirtz, Gintautas Trimakas, Tadas Šarūnas, Arturas Valiauga, Antanas Miežanskas, Andrew Miksys, Vytautas Stanionis, Kęstutis Grigaliūnas, Lina Michelkevičė.

Komentarai