Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

KVAILYBIŲ VERSLAS AR GARBINGOS TRADICIJOS?

Įkelta: 2011 m. Sausio 28 d., 18:24
Skaityta: 763 k.
Komentuota: 0 k.
KVAILYBIŲ VERSLAS AR GARBINGOS TRADICIJOS?

John Lawrence Reynolds: ŠEŠĖLIŲ ŽMONĖS. VISA TIESA APIE SLAPTĄSIAS PASAULIO ORGANIZACIJAS (2010)

Obuolys, 2010

Vertė: Giedrė Tartėnienė
Dailininkas (-ė): Audrius Arlauskas

Nors knygų apie slaptąsias pasaulio organizacijas yra daug, vis dėlto ši – trumpas ir gana profesionalus įvadas. Tai – plati paletė visokių pakraipų (o gal, kaip sako konspirologai, visi jie eina išvien?) slaptuomenių: asasinai, tamplieriai, iliuminatai, masonai, Siono vienuolynas, druidai, gnostikai, kabalistai, rozenkreiceriai, triados, cosa nostra, jakudzos, wicca raganos, „Kaukolė ir kaulai“. Aptartas slaptųjų bendruomenių pasirodymas populiariojoje kultūroje, kalbama apie „kritikus, aliarmistus ir sąmokslo teoretikus“ („kada paranoja tampa suprantama“?).

Knygos autorius teigia, kad „gilintis į šias teorijas be išlavintos logikos ir kritinio požiūrio yra pavojinga, nes nukreipiamas dėmesys nuo konkretaus pavojaus. (...) Karlas Saganas knygoje „Demonų apsėstas pasaulis: mokslas kaip žvaikė tamsoje“ bando analizuoti slaptųjų organizatorių fenomeno esmę. Mokslininkas pastebėjo, kad 95 proc. amerikiečių yra moksliškai neišprusę ir ieško įmantrių paaiškinimų natūraliems reiškiniams. (...) Peržvelgus ir įvertingus visus šaltinius, požiūrius, įrodymus ir nuomones apie slaptąsias organizacijas, man pasidingojo, kad jau kuris laikas egzistuoja nesąmonių rinka ir kvailybių verslas“ (p. 361).

Nesutinku su autoriumi. Jei garbusis skaitytojas mano, kad viskas, kas susiję su slaptosiomis pasaulio organizacijomis, tėra nesąmonės, tegul atsiverčia kad ir tinklalapą www.grandlodge.lt. Tai – „Lietuvos laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios ložės A.F. & A. M.“ interneto svetainė. Joje „Lietuvos senųjų laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios Ložės Didysis Meistras Br.: G.: K.:“ paaiškina: „Istorikai nurodo, kad laisvųjų mūrininkų (arba masonų) judėjimas prasidėjo prieš daugiau nei 250 metų, tačiau užuominos į senuosius mūrininkus veda kur kas giliau. Europos istorikas Norman Davies cituoja senąja anglų kalba parašytą dvieilį: „Jeigu istorija ne pokštas / Masonų protėvis - Babelio bokštas“. Iš senųjų Egipto misterijų, karaliaus Saliamono šventyklos kūrėjų, viduramžių Katedrų statytojų, ir alchemikų neretai kildinami masonai ir šiandien užima garbingą vietą daugelio demokratiškų šalių visuomenėse. Šiandien 130 pasaulio šalių  priskaičiuojama daugiau kaip 40 tūkstančių ložių, kurių nariai  pagal seną tradiciją puoselėja laisvės, lygybės ir brolybės idėjas. Mūsų brolija Lietuvoje pasižymi senomis ir garbingomis tradicijomis. Nuo pat XVIII a. antrosios pusės, kai buvo įkurta pirmoji lietuviška ložė, laisvieji mūrininkai dalyvavo daugelyje svarbių šalies istorinių ir kultūrinių momentų. Užtenka prisiminti balsavimą dėl baudžiavos panaikinimo, kurį inicijavo laisvieji mūrininkai, šviesą ir taurias idėjas senajame universitete skleidusius filomatus bei filaretus, galų gale Vilniaus Katedrą, kurią pastatė taip pat laisvasis mūrininkas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Daugybė mokslininkų, menininkų, gydytojų, teisininkų ir kitų profesijų žmonių kartu pasirinko ir laisvojo mūrininko amatą. Nepaisant to, mes neprisiimame nuopelnų už tai, kas buvo praeityje, o garbingai tęsiame pradėtą darbą.“

Komentarai