Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

GAL

Įkelta: 2011 m. Balandžio 08 d., 19:31
Skaityta: 601 k.
Komentuota: 0 k.
GAL

Kęstutis Rastenis: UŽ LAIKO ZONOS RIBŲ. EILĖRAŠČIŲ KNYGA (2010)

Vilniaus Pedagoginio universiteto leidykla, 2010

Dailininkas (-ė): Dalia Raicevičiūtė

Šeštoji Kęstučio Rastenio (g. 1950) poezijos knyga (pirmoji pasirodė 1988-aisiais). Ant viršelio, teigiama, yra „Vermeer „The little street“. Baisiai nemėgstu netikslumų, tad tenka pripažinti, kad tai –  olandų legendos Jano Vermeero 1657-1658 m. nutapytas paveikslas „Het Straatje“, kurio pavadinimą iš olandų kalbos versčiau ne į anglų, o į lietuvių: pvz., „Gatveliūkštė“.

Po šiuo gražiu viršeliu – autografas (ne man), o gal užrašų skiautė, besibaigianti dramatišku „C‘est la vie!“ Kaip poetiška. O ir pačios eilės skęsta tarp dviejų pasaulių – buvusio, kuris, ak, nebegrįš („Tu prisiminki Morrisono pasaulį“, „Janis Joplin“, „Dievas yra tolimas ir nepasiekiamas arba laiptai į dangų“, „Mergaitės iš Kauno“) ir, ech, dabartinio („Talinas Helsinkis“, „Tuščias miestas“, „Ištuštėjusių gatvių miražas“, „Amsterdamas“, „Gėjus iš Amsterdamo“).

Kartais K. Rastenis pamiršta (nuo klajonių gal?) lietuvių kalbą, tad gali būti traktuojamas kaip tikras emigrantų klajoklių poetas: „Empty city / Golden city / Only enemies its name / Tuščias miestas / Aukso miestas / Vien tik priešai jo vardai“ (p. 57, „Tuščias miestas“). Jovalas, ne anglų kalba. „Janis Joplin / Tu esi amžinai su manim / Šitame debesų pasauly / Tavo riksmas baisus / Summertime vidury / Siela veržias aukštyn“ (p. 78, „Janis Joplin“). Parašyk lyg penktoko, kuris pirmąsyk išgirdo prikimusią Janis (kai ji mirė 1970 m., K. Rasteniui buvo 20), nors eilėraštis datuojamas „2010.12.03“. Data nesutampa su dainininkė gimtadieniu, mirtadieniu ar kitomis reikšmingomis datomis.

Suicidinę, bokalopoeziją (tokia poezijos rūšis, kuri rašosi tik po arba prie bokalo, ašaroms kapsint į alų) pagyvina šios eilutės (dar ne viskas prarasta): „Gal velniai griebtų nuvažiuot pas tą pederastą? Gal ten surasčiau savo laimę?“ (p. 33, „Gėjus iš Amsterdamo, 2007.VII.8; įdomu, ar nuvažiavo?).

Vis dėlto ši poezija turi šarmo. Greičiau tai - išgyvenimų ir fantazijų dienoraštis, kurį parašė „nežinomas absurdistas iracionalistas fenomenologas egzistencialistas poetas Kęstutis Rastenis – lietuvis iš Vilniaus“ (p. 12, „Amsterdamas“).

Komentarai