Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

ČIODAS

Įkelta: 2011 m. Balandžio 08 d., 19:52
Skaityta: 637 k.
Komentuota: 0 k.
ČIODAS

Marius Burokas: IŠMOKAU NEBŪTI. EILĖRAŠČIAI (2011)

Tyto alba, 2011

Dailininkas (-ė): Tomas Mrazauskas

Marius Burokas (g. 1977) – puikus vertėjas (vertė Woody Alleną, Charlesą Bukowskį, Hunterį S. Thompsoną, J. G. Ballardą, Alleną Ginsbergą, Williamą Carlosą Williamsą, Charlesą Simico), literatūros kritikas, poetas. Pirmosios dvi knygos išėjo jau senokai – „Ideogramos“ (1999) ir „Būsenos“ (2005).

Kaip ir kiekviena solidi poezijos knyga, „Išmokau nebūti“ turi savas žymes: formatas – netradicinis, įvardyti šriftai, kuriais surinkta knyga, viršelyje ir 75 puslapiuose – Elvyros Kairiūkštytės piešinio tušu (apie 1995-1997) fragmentas ir du epigrafai – škotų rašytojo Alasdairo Gray‘aus („Knygoje per daug pokalbių...“) ir Alleno Ginsbergo (verčiu – „Sunku ėsti šūdą, nepatiriant vizijų“).

 „Išmokau nebūti“ pavadinimas ir kiek pagyrūniškas ir kartu liudijantis poeto norą „nebūti“, tiksliau - būti kitaip, pažvelgti į gyvenimą naujai. Knygoje – tartum įvadas styrantis „Weirdrodis“ (monstras iš angliškojo weird, reiškiančio kažką keisto, antgamtiško, paslaptingo ir veidrodžio, kuris dažnai parodo mūsų tamsiąją, weird, pusę), penki skyriai ir „Requiem“. Smagu pradėti skaityti knygą nuo pabaigos. Bandykime. „Requiem“ – tarsi apgailestavimas, kad gresia amžinybė, nebūtis („- net paspringt neduota-“, p. 77). Knygą atveriantis „Weidrodis“ – nostalgiškas dvilypės būties-nebūties aprašymas: kadaise lyrinis herojus buvo „girtai laimingom akim / mergos / iš abiejų šonų“, „ne tas, kuris dabartinis / persigandęs / lietaus apspjauta nugara / pūvančiais vyzdžiais“ (p. 9). Išvada, perskaičius pabaigą ir pradžią: M. Burokas atliko čiodo poetines apeigas (ne indiškąja, o tibetietiškąja prasme; hindi kalboje „čiod“ atitinka angliškąjį „fuck“; tibetiečių dvasinėje praktikoje čiodas (gcod, „atpjauti, nukirsti (ryšius)“) – ego „nukapojimas“, tantrinis ritualas, suderintas su ypatinga meditacija ir pradžniaparamitos filosofija).

Ego ištrynimas prasideda nuo „Gimimo liudijimo“. „Pastebėjau, kad išsitrynė tai, ką labiausiai bijojau prarasti / vaikystė - / liko išblėsę šešėliai“ (p. 13). Tuomet reikia „Išsižadėjimų“. „Patikėkit manim / taip traukia / traukia pirštus / lyg už mane / mane iškasė“ (p. 15). Suvokiama, kad „aš“ nėra mėsa. „Dažnai save čiupinėdavom / kodėl ta mėsa / tokia blyški / glebi / it perdegęs / bažnytinis vaškas. (...) AŠ seniai persilydė į MUS visus...“ (p. 19). Prasideda gliukai (tib. dud), be kurių neįmanomas joks čiodas: „Kartą mums bemiegant užėjo Auksinė Orda. Tyliai. Atsirakino Čingischano visrakčiu. Jų buvo daug, o mes tik dviese“ (p. 32, „Mongolai užkariauja Savanorius“).

Sudėtingos poetinės apeigos, parvedančios žmogų namo su pakeistu ego. „Sutrauktu šaligatvio sąnariu / namo (...) Žalsvu stiklu, erškėtuogių krūmu / paryčio rasa, ryto virpulio / pirmu troleibusu / namo, mieste, namo-“ (p. 73).

Kitiems poetams yra kur pasitempti.

Komentarai