Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

NESUNKIAI PAKELIAMAS ŽODŽIO LENGVUMAS

Įkelta: 2011 m. Balandžio 22 d., 18:09
Skaityta: 597 k.
Komentuota: 0 k.
NESUNKIAI PAKELIAMAS ŽODŽIO LENGVUMAS

Donald Bisset: AUKŠTYN KOJOM (2010)

Nieko rimto, 2010

Vertė: Lilija Vanagienė ir Nijolė Regina Chijenienė
Dailininkas (-ė): Sigutė Ach

Ši knyga liūdino ir linksmino sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais. 1992 m. „Keistuolių teatras“ sukūrė muzikinį filmą vaikams pagal šias pasakas, dar anksčiau buvo pastatytas spektaklis. 2004 m. pasirodė jų kompaktinė plokštelė tuo pačiu pavadinimu. Pirmasis D. Bisseto pasakų leidimas lietuviškai („Aukštyn kojom“) pasirodė 1972 metais, antrasis („Pamirštas gimtadienis“) – 1998-aisiais.

O knyga nemirtinga. Ir autorius, laimė, gyveno kur kas ilgiau nei teigiama knygos anotacijoje – gimė 1910 metais, o mirė 1955 m., sulaukęs vos 45-erių. Tačiau Donaldas Bissetas (kartais Bissettas) – britų vaikų knygų rašytojas, aktorius, režisierius – mirė dar po 40 metų, 1995-aisiais. Rašytojas dalyvavo Antrajame pasauliniame kare kaip artilerijos leitenantas, prisižiūrėjo baisumų ir nusprendė apversti negerą pasaulį aukštyn kojom. Pasaulį, kuris perjėg bando mus suvienodinti, padaryti niūrius ir piktus. Pasakų jis suspėjo parašyti keletą šimtų.

D. Bissetas pats iliustruodavo savo knygas, o naujajame leidime rasime puikias Sigutės Ach iliustracijas. Iš esmės dailininkė išlaikė D. Bisseto siurrealistinį, komiksus primenantį stilių, padailindama piešinius įvairiais sutvėrimais (čia rasime ne tik skraidančių karvyčių).

D. Bisseto knygos išleistos maždaug dvidešimčia kalbų. Žymiausios jo pasakos – apie Jaką (tibetietišką bulių) ir jo nuotykius, kurie animuoti 1975 metais Anglijoje. Rašytojo gerbėjams turėjo įsiminti ir Tigro, katino-krokodilo (t.y. krokokatino) nuotykiai.

Knyga, iš kurios neišaugama, kad ir kiek leidimų jos būtų perleista, kad ir kaip ji būtų iliustruojama. Pasakų D. Bissetas sukūrė daug, tad visada atsiras tokių, kurių neskaitėme arba pamiršome. Šioje knygoje – 43 pasakos ir lydimasis Kęstučio Urbos žodis „Šitaip nebūna“, kuriame jis samprotauja, kodėl tokios mielos „nonsenso (nesąmonės) pasakos“ (p. 140). Dvylika pasakų lietuviškai skelbiama pirmąsyk (vertė Nijolė Regina Chijenienė). Iš viso į lietuvių kalbą išverstos 74 D. Bisseto pasakos.

„Vienoje visatoje, viename pasaulyje, vienoje šalyje, viename mieste, vienoje gatvėje, viename name, vienoje sienoje, vienoje skylutėje gyveno...“ (p. 86).
 

Komentarai