Ši knyga liūdino ir linksmino sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais. 1992 m. „Keistuolių teatras“ sukūrė muzikinį filmą vaikams pagal šias pasakas, dar anksčiau buvo pastatytas spektaklis. 2004 m. pasirodė jų kompaktinė plokštelė tuo pačiu pavadinimu. Pirmasis D. Bisseto pasakų leidimas lietuviškai („Aukštyn kojom“) pasirodė 1972 metais, antrasis („Pamirštas gimtadienis“) – 1998-aisiais.
O knyga nemirtinga. Ir autorius, laimė, gyveno kur kas ilgiau nei teigiama knygos anotacijoje – gimė 1910 metais, o mirė 1955 m., sulaukęs vos 45-erių. Tačiau Donaldas Bissetas (kartais Bissettas) – britų vaikų knygų rašytojas, aktorius, režisierius – mirė dar po 40 metų, 1995-aisiais. Rašytojas dalyvavo Antrajame pasauliniame kare kaip artilerijos leitenantas, prisižiūrėjo baisumų ir nusprendė apversti negerą pasaulį aukštyn kojom. Pasaulį, kuris perjėg bando mus suvienodinti, padaryti niūrius ir piktus. Pasakų jis suspėjo parašyti keletą šimtų.
D. Bissetas pats iliustruodavo savo knygas, o naujajame leidime rasime puikias Sigutės Ach iliustracijas. Iš esmės dailininkė išlaikė D. Bisseto siurrealistinį, komiksus primenantį stilių, padailindama piešinius įvairiais sutvėrimais (čia rasime ne tik skraidančių karvyčių).
D. Bisseto knygos išleistos maždaug dvidešimčia kalbų. Žymiausios jo pasakos – apie Jaką (tibetietišką bulių) ir jo nuotykius, kurie animuoti 1975 metais Anglijoje. Rašytojo gerbėjams turėjo įsiminti ir Tigro, katino-krokodilo (t.y. krokokatino) nuotykiai.
Knyga, iš kurios neišaugama, kad ir kiek leidimų jos būtų perleista, kad ir kaip ji būtų iliustruojama. Pasakų D. Bissetas sukūrė daug, tad visada atsiras tokių, kurių neskaitėme arba pamiršome. Šioje knygoje – 43 pasakos ir lydimasis Kęstučio Urbos žodis „Šitaip nebūna“, kuriame jis samprotauja, kodėl tokios mielos „nonsenso (nesąmonės) pasakos“ (p. 140). Dvylika pasakų lietuviškai skelbiama pirmąsyk (vertė Nijolė Regina Chijenienė). Iš viso į lietuvių kalbą išverstos 74 D. Bisseto pasakos.
„Vienoje visatoje, viename pasaulyje, vienoje šalyje, viename mieste, vienoje gatvėje, viename name, vienoje sienoje, vienoje skylutėje gyveno...“ (p. 86).