Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

DORYBĖS SAVASTIS

Įkelta: 2011 m. Gegužės 20 d., 18:04
Skaityta: 365 k.
Komentuota: 0 k.
DORYBĖS SAVASTIS

Lucijus Anėjus Seneka: APIE GERADARYSTES. GERA DARYMO MENO PAGRINDAI (2011)

Metodika, 2011

Vertė: Dalia Dilytė
Dailininkas (-ė): Kristina Norvilaitė
Šią knygą į rankas paimti gera ne tik todėl, kad ji apie geradarystes, o skaitytojas yra pavargęs nuo visur esančio blogio. Atgaiva sielai, puikus vertimas, dar ir patyrusios vertėjos Dalios Dilytės įvadas „Nelengvas gera darymo mokslas“. D. Dilytė pabrėžia, kad Seneka, čia, kaip ir kituose kūriniuose, kalba „paprastai, visiems suprantamai, dažnai įsikarščiuoja, norėdamas mus įtikinti, bet niekada neprabyla sudėtingomis abstrakčių frazių virtinėmis".

Rašytojas patraukia tuo, kad kreipiasi į mus betarpiškai lyg autoritetingas bičiulis ar mokytojas. Žinoma, jis griežtas ir reiklus. Tačiau galima suprasti: juk jo tikslas – suformuluoti gera darymo taisykles, padėti mums atsikratyti ydų, o viena didžiausių ydų, jo galva, yra nedėkingumas. Antra vertus, nenoras daryti gera irgi yra yda“ (p. 8).

Šis Lucijaus Anėjaus Senekos (4 m. pr. Kr. – 65 m. po Kr.) traktatas skirtas jo draugui Kvintui Ebucijui Liberaliui. Knygos pabaigoje, kaip ir kitose leidyklos „Metodika“ leistose Senekos knygose, pateikiamas tikrinių vardų žodynėlis.

„Nedidžiadvasis vyras daro gera ir praranda, didžiadvasis vyras praranda ir vėl daro gera“ (p. 198), - konstatuoja mąstytojas ir niūrokai priduria: „Visi esame nedėkingi. Tegul kiekvienas paklausia savęs, pasirodys, jog jis skundžiasi kokiu nors nedėkinguoju. O juk negali būti, kad visi skųstųsi, jei nereikėtų skųstis visais. Vadinasi, visi yra nedėkingi. Ir godūs visi, ir pikti visi, ir bailūs visi, o labiausiai tie, kurie atrodo drąsūs. Pridurk: ir garbėtroškos visi, ir nedori. Bet nereikia ant visų pykti, atleisk jiems, visi eina iš proto“ (p. 132).

Šis jo traktatas suskirstytas į septynias knygas, kiekviena jų – į keliasdešimt pastraipų, kurias visas galima cituoti. Sunku būti geram, bet šią knygą perskaityti neturėtų būti taip sunku. Seneka piktinosi epikūrininkais, kuriems dorybė buvo malonumų tarnaitė. „Dorybės savastis yra geradarystės teikimas, o didžiausia gėda – ją teikti dėl kokio nors kito dalyko, o ne dėl paties davimo. (...) Ne geradarystė, kai žvalgomasi turto“ (p. 83).

Komentarai