Stasys Šalkauskis Lietuvą vadino pasieniu tarp Rytų ir Vakarų. Jis ir Antanas Maceina patyrė didelę rusų filosofų Vladimiro Solovjovo ir Nikolajaus Berdiajevo įtaką. Anot A. Dainio, šviesaus atminimo profesorius Romanas Plečkaitis (1933-2009) Vilniaus Universiteto studentams sakydavo: „Mes ne filosofai, o tik filosofinių tekstų komentatoriai ir tyrinėtojai“ (p. 11). Pasak prof. Jūratės Baranovos, Lietuvoje yra vienintelis autentiškas postmodernus mąstytojas – A. Šliogeris. Marius P. Šaulauskas žurnale „Problemos“ yra rašęs, kad egzistuoja du A. Šliogerio filosofijos etapai. Pirmasis (1985-1996) suformuotas egzistencialistinės, hermeneutinės Martino Heideggerio fenomenologijos. Antrasis (nuo 1997) esąs Jeano Baudrillardo postmodernios filosofijos recepcija. Vis dėlto M. P. Šaulauskas pripažino, kad tarp A. Šliogerio ir J. Baudrillardo yra fundamentalūs mąstymo skirtumai.
Fenomenologijos patriarchais knygoje vadinami (su tuo sutinka ir nihilizmo tyrinėtoja, profesorė Rita Šerpytytė) A. Šliogeris, Algis Mickūnas, Tomas Sodeika ir Arūnas Sverdiolas bei jų mokiniai Dalius Jonkus, Gintautas Mažeikis. Analitinės filosofijos korifėjai – Jonas Dagys ir Evaldas Nekrašas, taip pat šviesios atminties Rolandas Pavilionis (1944-2006); paminėtini ir Albinas Plėšnys, M. P. Šaulauskas, Edmundas Adomonis, Vytautas Grenda, Algirdas Degutis, Zenonas Norkus. Iš postmodernizmą nagrinėjančių filosofų išsiskiria Vytautas Rubavičius, Audronė Žukauskaitė, Nerijus Milerius.
A.Dainys pastebi, kad „Lietuvos filosofija neturiu vieno centro“ (p. 122). Filosofų esama Vilniaus Universitete, Vilniaus Pedagoginiame Universitete, Vilniaus Dailės akademijoje, Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Klaipėdos Universitete, Šiaulių Universitete.
Pasak autoriaus, geriausiai Lietuvos filosofijos savitumą apibūdina „ištikimybės esačiai filosofema“. A. Šliogerio sukurta filotopijos koncepcija, anot N. Kardelio, parodo stojišką Lietuvos mąstytojų ištikimybę savo žemei, savo kalbai ir savo debesims.