Z. Baumanas – sociologijos profesorius emeritas, išleidęs net 57 knygas, parašęs per 100 straipsnių, kuriuose nagrinėja įvairias temas – globalizaciją, modernybę, postmodernybę, vartotojiškumą, moralę. Knygoje „Vartojamas gyvenimas“ („Consuming Life“, 2007) Z. Baumanas mums pasako nemalonią tiesą: didžioji visuomenės paslaptis tame, kad mes visi esame ne tik vartojantieji, bet ir vartojamieji, taigi prekės...
Kultinė britų post-punk grupė ironišku pavadinimu „The Pop Group“ iš Bristolio dar 1979 metais sukūrė dainą „Mes visi esame prostitutės“ („We are all Prostitutes“). Joje grupė dainavo: „Visi turi savo kainą, ir tu taip pat išmoksi gyventi mele, agresijoje, konkurencinėje kovoje, ambicijose, vartotojiškame fašizme. Kapitalizmas – barbariškiausia iš religijų. Parduotuvės – mūsų naujosios katedros (...) Mes visi esame prostitutės. Mūsų vaikai sukils prieš mus, nes mes esame kalti, tik mes esame kalti. Jie duos mums naują vardą – veidmaniai, veidmainiai, veidmainiai...“
Z. Baumano „Vartojamo gyvenimo“ idėjos idealiai sutampa su „The Pop Group“ idėja. Taip pat, neatsilikdamas nuo laikmečio aktualijų, mokslininkas kalba ir apie pasaulį užplūdusius socialinius tinklus, kuriuose „vartotojai džiaugiasi „atskleisdami intymias asmeninio gyvenimo detales“, „pateikdami tikslią informaciją“ bei „dalindamiesi nuotraukomis“. Manoma, kad 61 procentas Jungtinės Karalystės paauglių, nuo trylikos iki septyniolikos metų amžiaus, „turi asmeninius profilius kokiame nors socialiniame tinkle“, vadinasi, gali „socializuotis internete“ (p. 9). Pietų Korėjoje, pasak Z. Baumano, socialinis gyvenimas virto elektroniniu ar kiber gyvenimu. Elektroninis gyvenimas nebesirenkamas, jis tapo neišvengiama būtinybe. Tie, kurie dar neprisijungė prie Pietų Korėjos „parodyk ir papasakok“ kultūros „Cyworld“ (http://us.cyworld.com), naudojamos jau ir Kinijoje, sulauks „socialinės mirties“. Viešumo ir privatumo ribos nutrintos. Purvinoji žiniasklaida tuo vis dažniau naudojasi ir Lietuvoje.
„Vartotojų visuomenėje niekas negali tapti subjektu pirmiau netapęs preke, ir nė vienas jos narys negali išlaikyti savo subjektiškumo nuolat negaivindamas, neatnaujindamas ir nepapildydamas tų savo savybių, kurių paprastai tikimasi ir reikalaujama iš parduodamos prekės. (...) Svarbiausias vartotojų visuomenės bruožas – kad ir kaip užmaskuotas ir stropiausiai slepiamas – yra vartotojų pavertimas prekėmis; ar veikiau jų ištirpinimas prekių jūroje, kurioje – cituojant, ko gero, cituojamiausią iš gausiai cituojamų George‘o Simmelio [1858-1918, vokiečių sociologas, filosofas, visuomenės kritikas, - M. P.] teiginių – daiktų skirtumų reikšmė ir vertė, „o sykiu ir patys daiktai suvokiami kaip niekiniai“, jie „atrodo kažkokie blyškūs ir pilki“, visi daiktai „plaukia nenutrūkstamame pinigų sraute turėdami tą patį specifinį svorį“ (p. 27-28). Čia galima pacituoti ir Michailą Bachtiną: „Apgautasis paverčiamas daiktu“ (p. 277).
Keturių skyrių knygą („Vartotojiškumas versus vartojimas“, „Vartotojų visuomenė“, „Vartotojiška kultūra“ ir „Šalutiniai vartotojiškumo nuostoliai“) stipriu akordu užbaigia L. Donskio straipsnis – Z. Baumano kūrybos analizė – „Modernybės krizė ir nejautros epocha, arba Gyvenimas pagal Zygmuntą Baumaną“ (p. 276-329).
Knyga, kuri sukrės. Išgąsdins. Ir gal išmokys gyventi bei mąstyti.