Daugiau kaip 330 puslapių knyga parašyta 1819-1820 metais. Planuotas ir trečias tomas apie Katiną Murklį (Kater Murr). Tai – paskutinysis E.T.A. Hoffmanno (Ernst Theodor Wilhelm Hoffmann, 1776-1822), vokiečių romantiko, siaubo pasakų meistro, taip pat juristo, kompozitoriaus, muzikos kritiko, piešėjo ir karikatūristo, romanas, laikomas jo gulbės giesme.
Katino Murklio nuotykių estetika gerokai aplenkė laiką ir savo fantasmagoriška struktūra primena postmodernizmo eros romanus. Romane išpuikėlis Katinas Murklys šizofreniškai siejasi su kompozitoriumi, hipochondrišku genijumi Johanu Kraisleriu. Kasdienybės grimasos, suskilusi psuche ir menininko vaidmuo visuomenėje – pagrindinės knygos temos.
Karaliaučiuje gimusio E.T.A. Hoffmanno fantazija nebuvo nepastebėta didžiųjų XX a. genijų Andrejaus Tarkovskio (jis parašė scenarijų „Hoffmaniana“, tačiau dėl autoriaus mirties filmas taip ir nebuvo sukurtas) ir Sigmundo Freudo, kuris 1919 m. esė „Das Unheimliche“ („Šiurpas“, „Tai, kas nepažinu, nesuvokiama“) psichoanalitiškai žvelgia į E.T.A.Hoffmanno sukurtą personažą Smėlio Žmogų („Miego žmogų“). Manoma, kad ir Inmaro Bergmano „Fani ir Aleksandras“ taip pat turi sąsajų su E.T.A. Hoffmanno kūryba.
Juk katytės nepastovios,
Jas mylėt neatsargu,
Tad šalin nuo šios vergovės!
Laukia pudelis palovėj. –
Draugą rast ne taip pigu.
„Pirmasis skyrius“, p. 61
Katino Murklio nuotykiai – siurrealistinė epopėja, kurioja keliaujama po kiekvieno mąstančio žmogaus sielą (dvasinės pagirios, Katzenjammer, „kačių sielvartas“). Knyga, kurią būtina perskaityti.
alfa.lt