Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

APSAUGOK, ANGELE

Įkelta: 2011 m. Lapkričio 25 d., 12:52
Skaityta: 283 k.
Komentuota: 0 k.
APSAUGOK, ANGELE

Jurga Ivanauskaitė: ANGELO RŪBAS (2011)

Tyto alba, 2011

Dailininkas (-ė): Sigutė Chlebinskaitė
Jurgos Ivanauskaitės 50-metis sutiktas su bene nuostabiausia, unikaliausia jos knyga – „Angelo rūbas“. Tai kūrėjos maldų tekstais ranka išrašyti „Marškinėliai angeliškiems sapnams sapnuoti“ knygos pavidalu. Kartu su angelų piešiniais parodoje „Angelariumas“ (2005) pristatytos neįprastai perteiktos maldos nėra „praktinių patarimų apie gyvenimą“ knyga. Tai – skaudžios, tačiau nepasiduoti raginančios išpažintys, maldos, suvokimai, nušvitimai, nusivylimai, kalvarijos...

Prie knygos atsiradimo prisidėjo nemaža ir šauni komanda. Jurga Užkurnytė parengė spaudai tekstą, kuriuo išrašyti ypatingieji marškiniai, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė pasistengė, kad „Angelo rūbas“ atrodytų itin estetiškai (pavyko – tai nedidelio formato „maldaknygė“), apie angelus įvadą „Kaip tampama viena su angelu“ parašė kunigas Julius Sasnauskas, „Angelo rūbo“ reprodukcijomis rūpinosi Vaidotas Aukštaitis, parodos „Angelariumas“ instaliaciją fotografavo neseniai velniu bandyto paversti Sauliaus Stomos sūnus Simonas, viskuo rūpinosi ir darbščiosios leidyklos „Tyto alba“ moterys, ir artimiausios Jurgos gyvenimo palydovės – mama Ingrida Korsakaitė, sesuo Radvilė Racėnaitė.

Prieš skaitant maldas lyg tyčia per „LTV World“ kanalą pirmąsyk pamačiau puikų režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinį, biografinį filmą „Šokis dykumoje“ (2009), kuris tarsi papildo šią knygą ir joje surašytas maldas. Jis ir puikus tinklalapis www.jurga-ivanauskaite.lt – būtini kiekvienam J. Ivanauskaitės kūrybos gerbėjui, kurių vis daugėja ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tarybiniais laikais vadinta „pankų ideologe“, Lietuvai padėjusi atrasti Tibetą (vidinį ir išorinį), Jurga sukūrė legendą apie save ir savo gyvenimą. Kukliai prisipažinsiu, kad mano bakalauro darbas (tiksliau, jo praktinė dalis) buvo pokalbis vienoje radijo stotyje su Jurga, – ji kaip tik neseniai buvo grįžusi iš Tibeto. Akys švytėjo, ir tą sunku pamiršt (ir nereikia)...

Sunku skaityt svetimas maldas... Bet padrąsina J. Sasnauskas: „Per savo paskutines Kalėdas Jurga siuntė draugams po angelą. Bene iš „Maximos“ jai parnešdavo baltų plunksnų ir jos tapdavo angelo sparnais. Jie tebešviečia man nuo sienos auksu ištapytame fone, su parištu varpeliu“ (p. 9).

Jurgos maldos ypatingos tuo, kad ji, kaip kokia Hildegarda von Bingen, atkakliai ir metodiškai ragino save (ir tuo pačiu kitus) niekada nepasiduoti. Jei puola priešai, pavyduoliai, ligos ir kita bjaurastis – spjauti jiems visiems į jų šlykščius snukius, ir tada vietoje demonų imi regėti angelus. „Angele Sarge, apsaugok mane nuo vidaus ir išorės priešų, nuo visų, kas man kenkia, kas mane keikia, ir kas mane prakeikia, kas man pavydi ir tik blogo linki“ (p. 19).

Amen.

Komentarai