Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

KNYGA MORALEI STIPRINTI

Įkelta: 2011 m. Lapkričio 25 d., 13:15
Skaityta: 287 k.
Komentuota: 0 k.
KNYGA MORALEI STIPRINTI

Jonathan Haidt: LAIMĖS HIPOTEZĖ. DEŠIMT GERIAUSIŲ IDĖJŲ IŠ PRAEITIES, KAIP TAPTI IŠ TIKRŲJŲ LAIMINGAM (2011)

Metodika, 2011

Vertė: Audronė Jonikienė
Neįprastoje ir intriguojančioje knygoje „Laimės hipotezė“ („The Happiness Hypothesis: Finding Modern Truth in Ancient Wisdom“, 2006) žymus psichologas Jonathanas Haidtas pateikia dešimt didžiųjų idėjų, atrastų skirtingose pasaulio kultūrose. Jos nagrinėjamos dešimtyje skyrių, lyginant jas šiuolaikinio mokslo kontekste, pateikiami pamąstymai, kaip šias idėjas galime pritaikyti savo kasdienybėje.

Skyrių pavadinimai padeda suvokti, apie kokias idėjas kalbame: „Daugialypis Aš“, „Keičiant mąstymą“, „Abipusiškumo būtinybė“, „Kitų trūkumai“, „Laimės siekis“, „Meilė ir prieraišumas“, „Nelaimės yra naudingos“, „Dorybės teikia laimės“, „Dieviškumas su Dievu ar be jo“, „Laimė kyla iš dermės“.

J. Haidto išvada – sena kaip pasaulis: būtina išlaikyti pusiausvyrą, kad šiame gyvenime suvoktume laimės ir nelaimės reikšmę mums patiems, siektumėme svarbiausių dalykų, nepamirštume artimųjų, pasimokytume iš kitų ir savo klaidų, ieškotume kažko daugiau (Dievo ar pan.). Dermė – baltų tikėjime darna – reikalinga visur: ir muzikoje, ir tarpusavio santykiuose, ir žmonijos istorijoje. Puikiai žinome, kas būna, kai jos nesilaikoma.

Pozityviosios psichologijos populiarintojas J. Haidtas nėra beviltiškas optimistas, tačiau visur stengiasi įžvelgti kažką gero. Jo tyrinėjimų šerdis – moralė, jos emocinis pagrindas ir raiška įvairiose kultūrose, politinėse ideologijose. 2001 m. už pozityviosios psichologijos skatinimą autorius apdovanotas Templetono premija.

Niūruoliai sako, kad laimės recepto rasti neįmanoma. J. Haidtas suabejojo šia „tiesa“ ir pasinėrė (o vėliau panardino ir mus, skaitytojus) į Platono, Budos, Jėzaus ir kitų išminčių mintis. Cituojamas ir Pranašas Muhammadas (saws), pasitelkiant jo prancūziškąją vardo transkripciją, paplitusią Vakarų pasaulyje: „Mahometas, o prieš jį taip pat krikščionys ir judėjai, kalbėjo apie dieviškąją dimensiją su angelais aukštybėse ir gyvūnais apačioje. Ši tiesa reiškia, kad mes, žmonės, save labai nuskurdinsime, jei išleisime iš akių šią dimensiją ir apsiribosime dvimačiu pasaulėliu“ (p. 194).

J. Haidto moralės pagrindų teorija įrodo, kad žmogus, iš kokios kultūros jis būtų kilęs, moralus tampa, jei vadovaujasi svarbiausiomis vertybėmis: rūpesčiu kitais, apsaugojimu jų juo žalos; teisingumu, žmonių laikymu sau lygiu; lojalumu savo šeimai, tautai, kitai grupei; pagarba tradicijai; tyrumu (vengiant negerų dalykų, prasto maisto, amoralių veiksmų).

Moralus gyvenimas yra vertybė, ir tai turi suvokti kiekvienas.

alfa.lt

(http://www.alfa.lt/straipsnis/13685180/Recenzija..Jonathano.Haidto.Laimes.hipoteze=2012-02-01_10-05)

Komentarai