„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

2012 m. Vasario 15 d., 11:48
"Varpai": istorija, autoriai, akcentai. Prisiminimai, straipsniai, studijos, laiškai (2011)
Ši knyga skiriama literatūros almanacho „Varpai“ 70-mečiui, jo sumanytojui Algirdui Juliui Greimui ir pirmajam redaktoriui Kaziui Jankauskui. Netrukus dienos šviesą išvys jau 27-asis "Varpų" - almanacho, tapusio Lietuvos kultūros fenomenu - numeris.
Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

2012 m. Vasario 14 d., 15:36
Radvilė Racėnaitė: Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore. Monografija (2011)
Neseniai pasirodžiusi dr. Radvilės Racėnaitės mokslinė monografija „Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore“ skiriama jos anksti iš gyvenimo išėjusiai seseriai Jurgai Ivanauskaitei (1961-2007), jau sėdinčiai ant vėlių suolelio. Ši itin gili, prasminga knyga – ryškus postūmis baltų mitologijos, religijos, tautosakos tyrimuose, kurį galima būti prilyginti geriausių autorių (Norberto Vėliaus, Gintaro Beresnevičiaus etc.) darbams.
Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

2012 m. Vasario 14 d., 01:08
Virginijus Kinčinaitis: AUDIOVIZUALINĖS KULTŪROS KON/TEKSTAI (2007)
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.
Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

2011 m. Gruodžio 20 d., 13:26
Gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į enciklopedinio leidinio „Lietuvos rokas: ištakos ir raida” pristatymą. Renginys vyks Energetikos ir technikos muziejaus patalpose (Rinktinės g. 2, Vilnius). Susitikime dalyvaus leidinio bendraautorius Lukas de Vita ir melomanas, buvęs laidos „Estrados orbitoje" vedėjas Kazimieras Šiaulys.

Iliuzinės Valdžios galios

Įkelta: 2012 m. Sausio 23 d., 07:26
Skaityta: 118 k.
Komentuota: 0 k.
Iliuzinės Valdžios galios

Umberto Eco: Sukurti priešą ir kiti proginiai rašiniai (2011)

Tyto alba, 2011

Vertė: Inga Tuliševskaitė
Dailininkas (-ė): Jokūbas Jacovskis
Kadangi Umberto Eco man yra rašytojas Nr. 1, būsiu gana subjektyvus, apžvelgamas šią knygą, kuri, kaip ir visi kiti jo leidiniai, maloniai nustebino savo turiniu. Toks jausmas, kad ką tik 80-metį atšventęs profesorius neturi kada nuobodžiauti ir leidžia pačias įvairiausias knygas. Šioji – proginių rašinių, kurių pranašumas, pasak autoriaus, tame, kad jie nesiekia originalumo bet kokia kaina, o yra pramoga ir kalbančiam, ir klausantiems.

Jei U.Eco nebūtų, mes būtinai turėtume jį išrasti, kitaip pasaulyje būtų daug nuobodžiau gyventi. Rašytojas, filosofas, semiotikas, medievistas, bibliofilas aprėpia tiek daug, kad jį būtų galima vadinti itališkuoju Skirmantu Valiuliu. Deja, šio nuostabaus žmogaus tarp mūsų jau nebėra, o U.Eco vis dar džiugina naujomis knygomis. Iki artėjančios Knygų mugės leidykla „Tyto alba“ greičiausiai spės išleisti kol kas paskutinįjį, šeštąjį, U.Eco romaną „Prahos kapinės“ („Il cimitero di Praga“, 2010). Tuo tarpu galime pasinerti į kiek lengvesnius (kartais – apgaulingai) proginius tekstus.

Umberto Eco. italymag.co.uk nuotr.

U.Eco visada griežtai pagrindžia savo pasirinkimą, kodėl rašo apie tą ar aną dalyką. Proginio rašinio stilių knygai (originalas išleistas 2010 metais) jis teigia pasirinkęs, todėl, kad autorius kartais būna pastūmėtas dalyvauti tam tikrose diskusijose, parašyti esė, tema sužadina autorių ir „paskatina jį apmąstyti tai, ko priešingu atveju nebūtų paisęs, o dažnai iš šalies primesta tema būna vaisingesnė nei gimusi iš kokio vidinio įgeidžio“ (p. 7). Kita vertus, pasak U.Eco, proginis rašinys nesiekia originalumo, o suteikia pramogą kaip barokinis retorinis pratimas.

Autorius tiksliai nurodo, kada ir kokiomis progomis buvo parašyti šios knygos tekstai. Jų pavadinimai (tai neturėtų stebinti) intriguoja (ir ne visada yra aiškūs, nepradėjus skaityti teksto; vis dėlto U.Eco kalba – ačiū už tai ir vertėjai Ingai Tuliševskaitei – sklandi ir gana lengvai suprantama): pvz., esama tekstų, kurie vadinasi „Pamąstymai apie WikiLeaks“, „Kodėl salos niekada nepavyksta vėl rasti“, „Liepsna yra graži“, „Veline ir tyla“, „Tariamos astronomijos“, „Fermentuoti skanėstai“, „Sukurti priešą“, „Embrionai, išmesti iš Rojaus“, „Grupė 63“, po keturiasdešimties metų“ ir kt.

Knygos originalas - Construire il nemico e altri scritti occasionali. claudia-clati.blogspot.com nuotr.

Neatimsiu iš skaitytojų malonumo perskaityti šią knygą, atpasakodamas jos turinį. Tai išbandžiau pats: nuo knygos sunku atsiplėšti, nors joje nagrinėjama tematika dažnai gana skirtinga. Visgi profesorius tikriausiai apie bet kokį dalyką gali parašyti įdomiai. Trumpai apžvelgsiu tik du tekstukus, kurie, mano pajauta, yra kiek aktualesni nei kiti. Vienas jų – paskutinysis knygoje, nagrinėjantis „WikiLeaks“ fenomeną. Išties įdomu sužinoti, ką apie jį mano U.Eco. „Turinio požiūriu WikiLeaks atsiskleidė kaip tariamas skandalas, tačiau formų požiūriu jis buvo ir bus kai kas daugiau. Galėtume sakyti, kad jis pradėjo naują istorinę epochą“, - teigia U.Eco (p. 311). Pasak profesoriaus, jau nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ambasados transformavosi į tikrus šnipinėjimo centrus, tačiau tik dabar tai pripažinta viešai. „Įdomu, kad toks praradimas, slaptų pranešimų paviešinimas labiau pakenkė ne tariamoms aukoms (Berlusconi, Sarkozy, Kadafiui ar Merkel), o tariamam budeliui, kitaip tariant, vargšei poniai Clinton, kurios kaltė, ko gero, tik ta, kad ji gaudavo pranešimus iš ambasados darbuotojų (...). Akivaizdu, kad Clinton nusiųsti pranešimai nesusiję su jokiais slaptais dalykais, jie nėra šifruoti šnipų rašteliai. (...) Šitai patvirtina kitą puikiausiai žinomą dalyką: kiekviena slaptųjų tarnybų (bet kurios tautos) sudaryta byla susideda išimtinai iš viešai žinomos medžiagos. (...) Valdžia seka kiekvieną pilietį, bet ir kiekvienas pilietis ar bent jau piliečių vardu keršijantis programišius gali sužinoti Valdžios paslaptis. (...) Kiekviena tikra paslaptis yra tuščia paslaptis (...); tačiau atskleisti, kaip tai padarė WikiLeaks, kad Hillary Clinton paslaptys tebuvo tuščios paslaptys, reiškia atimti iš Valdžios visas galias“ (p. 312-315).

Pasaulio galingieji prarado galimybę slėpti savo tuščias paslaptis, teigia Umberto Eco. zeldalily.com nuotr.

Esė „Sukurti priešą“ U.Eco nagrinėja aktualią vakarų civilizacijai temą – kitokių (ne)pripažinimą. Prisimindamas tuos laikus, kai romėnų bareljefuose barbarai vaizduoti kaip barzdočiai priplotomis nosimis (su aliuzija į kalbos, mąstymo trūkumus), mokslininkas apibendrina, kad mums priešas būtinai turi būti bjaurus. „Nebūtina pasiekti knygos 1984-ieji kliedesius, kad suprastume, jog priešas mums reikalingas. Matome, kokia galinga yra imigracijos bangų baimė“ (p. 35).

www.alfa.lt

(http://www.alfa.lt/straipsnis/13630185/Umberto.Eco.knygos.Sukurti.priesa.ir.kiti.proginiai.rasiniai.recenzija=2012-01-25_12-46)

Komentarai