Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

Lietuviškojo Magelano „best of“ (recenzija be cenzūros)

2012 m. Gegužės 08 d., 00:08
Dainius Kinderis: Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti (2012)
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011). Naujausioji, kurios pavadinimas įtartinai primena Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk, melskis, mylėk. Vienos moters visa ko paieškos Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje“ (2006) ir filmą tokiu pat (tiksliau, antroji pavadinimo dalis išbraukta) pavadinimu (2010) su Julia Roberts, yra savotiškas „best of“ – atseit septynios geriausios pasaulyje vietos. Ką gi, skaitom ir vertinam.
Apokrifas neparašytam šventraščiui

Apokrifas neparašytam šventraščiui

2012 m. Gegužės 07 d., 23:56
Donaldas Kajokas: Kurčiam asiliukui: eilėraščiai (2011)
14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

2012 m. Gegužės 07 d., 23:50
"Lietuvos bajoras", Nr. 18 (2012)
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“.
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2012 m. Vasario 23 d., 09:32
Bene įdomiausias ir egzotiškiausias 13-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (2012 m. vasario 23-26 d.) svečias – alžyrietis rašytojas Mohammedas Moulessehoulas (g. 1955), kuris iki 2001-ųjų buvo žinomas kaip „moteris“ Yasmina Khadra („žaliasis jazminas“). Priežastis ne tokia, apie kokią pagalvotų dažnas vakarų civilizacijos atstovas. M. Moulessehoulas – Alžyro armijos karininkas, tik 2001-aisiais palikęs pilietinio karo (1991-2002) draskomą šalį ir persikėlęs į Prancūziją.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.

Balzamas sielai

Įkelta: 2012 m. Vasario 06 d., 12:39
Skaityta: 288 k.
Komentuota: 0 k.
Balzamas sielai

Marilynne Robinson: Gileadas. Romanas (2012)

Metodika, 2012

Vertė: Albinas Šorys
Dailininkas (-ė): Karolis Rūkas
Viskas yra rūkas, kaip kadaise sakė Koheletas (Ekleziastas)... Ši knyga aktuali visiems, jau praradusiems savo tėvus (tėvą, motiną ar abu juos) arba dar prarasiančius. Tačiau romanas „Gileadas“ neskirtas depresyviai nuotaikai sukelti, priešingai – jame daug šviesos.

Turinys – šiek tiek senekiškas ar česterfildiškas: šie (ir daugybė kitų) žmonės suvokė laiško įtaigumą. Net šiais laikais, kai klesti modernios technologijos, paprasto laiško vertė yra išaugusi. Didėjant sms‘ų, per Facebooką ar elektroninį paštą siunčiamų laiškų kiekiui, nemaža dalis žmonių pasiilgsta paprasto, nuoširdaus (kad ir elektroninio) laiško. Romane „Gileadas“ mirtinai sergantis kunigas Džonas Eimsas (John Ames), gyvenantis nedideliame JAV miestelyje, suvokia, kad greitai mirs ir nori palikti savo septynmečiui sūnui laiškus, kuriuose – daug išminties, būtinos atsistoti ant kojų. Kaip sakoma – ne žuvis, o meškerė. Kunigas, priešingai stereotipams, kalba paprastai, šiltai ir filosofiškai. Gyvenimas – didis, o nuopuoliai pasitaiko visiems, tačiau jie – laikini. Knygos pradžioje nurodoma data - 1957-ieji.

Originalus knygos viršelis. driftlessareareview.com nuotr.

„Manau, senasis kunigas klysdavo dėl savo moralinio uolumo, tuo galiausiai teko žavėtis. Per gyvenimą jį buvo aplankę daugybė apreiškimų, per visus juos iš jo buvo daug ko reikalaujama, todėl jis buvo mažiau nei kiti linkęs tinginiauti“, - pasakojama knygoje (p. 95).

Knygos vertimas – puikus, jame net 47 vertėjo Albino Šorio išnašos, padėsiančios susigaudyti sudėtingesniuose dalykuose. Džiugina ir knygos dizainas – jos viršelis malonus akiai, knygą smagu paimti į rankas ir, užuodžiant jos malonų kvapą (bibliofilai mane supras), skaityti gilų, bet tuo pačiu lengvai „susiskaitantį“ tekstą.

Marilynne Summers Robinson (g. 1943) – amerikiečių romanistė, eseistė. Ji išgarsėjo trimis romanais: „Housekeeping“ (1980), „Gilead“ (2004) ir „Home“ (2008). „Gileadas“ atnešė rašytojai šlovę, Pulitzerio premijos prizą. M.S.Robinson – kongregacionalistė, Johno Calvino idėjų sekėja; tai atsispindi ir „Gileade“. Kunigas Dž.Eimsas – taip pat kongregacionalistas.

Knygos autorė Marilynne Robinson. lecturasinquietantes.blogspot.com nuotr.

Prieš skaitant, o gal jau perskaičius knygą rekomenduotina kiek sužinoti, kas yra tas egzotiškai skambantis Gileadas? Šiame romane pirmiausia tai – tarsi nekaltai užmaskuotas miestelio Ajovos valstijoje, kuriame gyveno kunigas, pavadinimas (JAV yra bent dešimt Gileadų ar Mount Gileadų, vienas jų iš tikro egzistuoja Ajovoje; tiesa, knygos autorė tvirtina turėjusi omenyje Taboro miestelį Ajovos valstijoje). Tačiau gilinantis į simboliką, paaiškėja daugiau dalykų. Ši simbolika išties svarbi, nes labai nedaug atvirai religinių, teologinių romanų tampa bestseleriais (kaip kad C.S.Lewiso) ir yra plačiai pripažinti net ir sekuliariosios visuomenės dalies.

Gileado kalvos Jordanijoje. Wikipedia.org nuotr.

Ne kartą Biblijoje minimas Gileadas – tai „liudijimo kalva“ (dabar ji – Jordanijoje, į rytus nuo Jordano upės, arab. Džalʻād). Hebrajiškai „gil“ – „džiaugsmas; akmuo“, „ad“ - amžinybė, taigi Gileadas greičiausiai reiškia mums taip svarbų priminimą, kad egzistuoja amžinybė ir neturime bijoti mirties. Kaip sako mano geriausias draugas, „visi ten susitiksime“. Tuo tikėjo ir knygos „Gileadas“ herojus, rašęs laiškus vaikui, kuris suaugęs galbūt parašys savo laiškus ateinančiai kartai.

Gileado simbolika – ne tokia jau reta. Hebrajų Biblijoje dažnai minimas „Gileado balzamas“ (angl. Balm-of-Gilead; perkeltine prasme – paguoda), Vakarų civilizacijos dar žinomas kaip „Mekos balzamas“ (angl. Mecca myrrh), apdainuotas Edgaro Allano Poe „Varne“ (1845) kaip vaistas, galintis pagydyti sudaužytą širdį. Vienas žymiausių JAV afroamerikiečių spiričiuelių vadinasi „There is a balm in Gilead“:

There is a balm in Gilead
To make the wounded whole;
There is a balm in Gilead
To heal the sin-sick soul.

Gileade rasi balzamą,
Jis išgydys visas žaizdas;
Gileade rasi balzamą,
Nuodėmingajai savo sielai.

(Vertė M.Peleckis.)

Artimuosiuose Rytuose iš tikro auga arabinis miramedis (Commiphora gileadensis), iš kurio gaminti ir vaistai, ir kvepalai, itin vertinti Graikijoje, Partoje, Romoje.

„Šventas Kūrinijos grožis kvaitinamai atsiskleidžia dviem atvejais, pasireiškiančiais vienu metu. Pirmasis, kai pajuntame savo mirtingą nepakankamumą pasauliui, o kitas, kai pajuntame pasaulio mirtingą nepakankamumą mums. Augustinas sako, kad Viešpats myli kiekvieną mūsų kaip savo vienintelį vaiką, tai turi būti tiesa“ (p. 253).

Oficialiame Facebooko puslapyje JAV prezidentas Barackas Obama romaną „Gileadas“ mini kaip vieną mėgstamiausių knygų. Ji išties užburia nuoširdumu ir rekomenduojama visiems, ieškantiems balzamo sielai.

alfa.lt

(http://www.alfa.lt/straipsnis/13730166/Recenzija..Marilynne.Robinson.Gileadas=2012-02-06_14-18)

Komentarai