„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

„Varpams“ – 70: nuo Agnietės ropinukės ir Greimo keiksmų patamsyje iki Lietuvos kultūros fenomeno

2012 m. Vasario 15 d., 11:48
"Varpai": istorija, autoriai, akcentai. Prisiminimai, straipsniai, studijos, laiškai (2011)
Ši knyga skiriama literatūros almanacho „Varpai“ 70-mečiui, jo sumanytojui Algirdui Juliui Greimui ir pirmajam redaktoriui Kaziui Jankauskui. Netrukus dienos šviesą išvys jau 27-asis "Varpų" - almanacho, tapusio Lietuvos kultūros fenomenu - numeris.
Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

Mirties slėpiniai pagal Radvilę Racėnaitę

2012 m. Vasario 14 d., 15:36
Radvilė Racėnaitė: Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore. Monografija (2011)
Neseniai pasirodžiusi dr. Radvilės Racėnaitės mokslinė monografija „Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore“ skiriama jos anksti iš gyvenimo išėjusiai seseriai Jurgai Ivanauskaitei (1961-2007), jau sėdinčiai ant vėlių suolelio. Ši itin gili, prasminga knyga – ryškus postūmis baltų mitologijos, religijos, tautosakos tyrimuose, kurį galima būti prilyginti geriausių autorių (Norberto Vėliaus, Gintaro Beresnevičiaus etc.) darbams.
Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

Medijų archeologija ir magija: bandymas rekonstruoti Frankenšteiną

2012 m. Vasario 14 d., 01:08
Virginijus Kinčinaitis: AUDIOVIZUALINĖS KULTŪROS KON/TEKSTAI (2007)
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?

2012 m. Vasario 21 d., 18:42
Kas yra ir kada gimė pirmieji koveriai? Kodėl jie tokie gajūs ir ar ilgai lemta gyvuoti koverių kultūrai? Ar ji – teigiamas, ar neigiamas reiškinys? Tokios mintys kyla kasdien – įsijungus televizorių, klausant radiją, naršant internete.
Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

Krautrokas: įtakingiausias muzikos stilius per pastaruosius 40 metų

2012 m. Vasario 19 d., 16:37
„Tai svarbiausias judėjimas šiuolaikinėje muzikoje. Turiu omeny – velniop bitlus!“, – lakoniškai ir konkrečiai sako legendinės, 1978 m. įkurtos grupės „Nurse with Wound“ lyderis, vienas svarbiausių postmuzikos kūrėjų Stevenas Stapletonas. Kas gi yra paslaptingasis krautrokas, jau patekęs į istoriją, tačiau iki šiol darantis tylią, bet reikšmingą įtaką mūsų gyvenimams?
Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

2012 m. Vasario 02 d., 01:23
Apie jakius daugelis turbūt yra girdėjęs iš žymiojo iš Peru kilusio amerikiečių rašytojo, antropologo, mago, o gal šarlatano Carloso Castanedos (1925-1998) knygų – jo dvasinis mokytojas, mistikas Don Chuanas Matusas (1891-1973 arba 1976), su kuriuo susitiko 1960-aisiais, buvo jakis.
Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

Kurtas Vonnegutas: pacifistas, kuriam Dievas buvo muzika

2012 m. Vasario 14 d., 01:25
Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros plėšiniai ir makulatūra

Kultūros plėšiniai ir makulatūra

2012 m. Sausio 20 d., 17:02
Vyresnioji karta, - neabejoju, - prisimena, ką reiškia žodis „plėšiniai“ (rus. целина). Šį žodį išgarsino Tarybų sąjungos vadovo Leonido Brežnevo (1906-1982) knygų trilogija, kurios viena knyga taip ir vadinosi – „Plėšiniai“.
Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

Paskaita: 2011 12 22 LUNI Vilnius. Lietuvos rokas: ištakos ir raida

2011 m. Gruodžio 20 d., 13:26
Gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į enciklopedinio leidinio „Lietuvos rokas: ištakos ir raida” pristatymą. Renginys vyks Energetikos ir technikos muziejaus patalpose (Rinktinės g. 2, Vilnius). Susitikime dalyvaus leidinio bendraautorius Lukas de Vita ir melomanas, buvęs laidos „Estrados orbitoje" vedėjas Kazimieras Šiaulys.
Literatūra

Almanachas "Varpai"

Įkelta: 2011 m. Balandžio 30 d., 18:28
Skaityta: 2532 k.
Almanachas "Varpai"

Literatūros almanachas „VARPAI“
Vyriausiasis redaktorius – Leonas Peleckis-Kaktavičius
Adresas: Dainų g. 98-45, 78270 Šiauliai
Tel.: (8-41) 454171
El.paštas: varpai@splius.lt

Remia: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, LR Kultūros rėmimo fondas, UAB „Rūta“, Lietuvos Respublikos Seimo narys Valerijus Simulik.

Įkurtas – 1943, atnaujintas – 1988 m.

PROJEKTAI, KURIUOS PARĖMĖ

SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDAS

2011 metai

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Kultūros, meno, mokslo procesų atspindėjimas ir analizė „Varpų“ almanache“. Paramos suma – 14 000 Lt. Remiamos šios rubrikos: „Debiutai“, „Varpų“ svetainė“, „Mūzos“. Projekto plotas leidinyje VARPAI-2011 užima 16 proc.

2010 metai

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Kultūros, meno, mokslo procesų atspindėjimas ir analizė „Varpų“ almanache“. Paramos suma – 20 000 Lt. Remiamos šios rubrikos: „Varpų“ svetainė“, „Mūzos“, „Kūryba ir kūrėjai“, „Literatūrinis palikimas“, „Kūryba ir gyvenimas“. Projekto plotas leidinyje VARPAI-2010 užima 27 proc.

2009 metai

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Kultūros, meno, mokslo procesų atspindėjimas ir analizė „Varpų“ almanache“. Paramos suma – 22 000 Lt. Remiamos šios rubrikos: „Lietuvai – 1000 metų“, „Laiko pamokos“, „Varpų“ svetainė“, „Mūzos“, „Debiutai“, „Literatūrinis palikimas“, „Kūryba ir kūrėjai“. Projekto plotas leidinyje VARPAI-2009 užima 30 proc.

2008 metai

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Kultūros, meno, mokslo procesų atspindėjimas ir analizė „Varpų“ almanache“. Paramos suma – 20 000 Lt. Remiamos šios rubrikos: „Varpų“ svetainė“, „Mūzos“, „Mokslas. Kritika“, „Proza“, „Esė“, „Dienoraščiai“. Projekto plotas leidinyje VARPAI-2008 užima 24 proc.

DĖMESIO: NAUJAS "VARPŲ" NUMERIS

Naująjį numerį galite parsisiųsti:

Varpai 2011

Nacių okupacijos metais Šiauliuose gimė unikalus lietuvių kultūros reiškinys – Lietuvių meno ir mokslo centras. Vienas didžiausių jo nuopelnų, įėjusių ir į lietuvių literatūros istoriją, – literatūros almanacho Varpai išleidimas. Idėja priklauso Algirdui Juliui Greimui. Redaguoti buvo pakviestas prozininkas Kazys Jankauskas.

Karo metais (1943 ir 1944) išėjo du solidūs Varpų tomai: 328 ir 400 psl. Jie išleisti 10 000 egz. tiražu. Almanachas vertintas, kaip enciklopedinio pobūdžio knyga, apimanti beveik visas gyvenimo sritis (Juozas Keliuotis), kaip svarbiausias ano meto literatūros almanachas (Giedrius Viliūnas), kaip leidinys, pateikiantis gana išsamų vokietmečio lietuvių literatūros vaizdą (Vytautas Kubilius). Į Varpų puslapius sugulė beveik visų žymiausių to meto Lietuvos rašytojų kūryba.
Sovietmečiu leidimas nutrūko, K. Jankauskas buvo nuteistas 25 metams, kai kurie Varpų autoriai taip pat ištremti, nuteisti arba pasitraukė iš Lietuvos.

Oficialiąja Varpų atnaujinimo data laikoma 1988 m. rugsėjo 14 d., kai L. Peleckis-Kaktavičius, apsilankęs pas pirmąjį redaktorių, išgirdo pritarimą ir paraginimą: „Atnaujink Varpus“. Atnaujinimo idėjai pritarė ir Paryžiuje gyvenęs A. J. Greimas. Naujajam redaktoriui buvo iškelta vienintelė sąlyga: kad almanachas netaptų parapiniu.

Pirmasis atnaujintų Varpų numeris pasirodė 1989 m., jis išleistas 10 000 egz. tiražu. Vėliau tiražas sumažintas perpus, o pastaraisiais metais dažniausiai siekė 1600 egz.

Almanache savo kūrinius yra spausdinę penkių kartų rašytojai: XX a. pr. ir trečiojo dešimtmečio rašytojai, pelnę klasikų statusą – Vydūnas, Baltrušaitis, Krėvė, Putinas, Sruoga ir kt.; ketvirtojo dešimtmečio autoriai („neoromantikai“ ir „kairysis sparnas“) – Grušas, Aistis, Miškinis, Brazdžionis, Radauskas, Churginas ir kt.; XX a. vidurio rašytojai („žemininkai“, „bežemiai“, jaunesnioji išeivijos modernistų grupė, pokario karta Lietuvoje) – Bradūnas, Matuzevičius, Mieželaitis, Nagys, Avyžius, Liūnė Sutema, Sluckis, Just. Marcinkevičius, Baltakis ir kt.; septintojo ir aštuntojo dešimtmečių autoriai („bežemiai“ išeivijoje, vidinės opozicijos karta Lietuvoje) – Bložė, Juškaitis, Martinaitis, Aputis, Vaičiūnaitė, Gutauskas, Geda, Tomas Venclova ir kt.; devintojo dešimtmečio autoriai – Dirgėla, Skablauskaitė, Kunčinas, Platelis, Kajokas, Kukulas ir kt.

Nors didžiąją dalį vietos užima poezija ir proza, gausu dokumentinės literatūros, stengiamasi pateikti kuo platesnį žanrinį spektrą.

Išeiviai – viena ryškiausių grandžių, jungiančių karo metų ir atnaujintus Varpus.

Labai profesionalūs bei atviri pokalbiai su įvairių kartų ir įsitikinimų kūrėjais. Svarbus bruožas – tolerancija.

Kiekviename numeryje pristatomi bent du dėmesio verti debiutantai.

Pagrindinės rubrikos: Varpų svetainė, Mūzos, Dialogai, Senųjų Varpų skambesys, Vertimai, Literatūrinis palikimas, Kultūros istorija, Šviesa iš gilumos, Mokslas.Kritika, Laiko pamokos, Atmintis ir kt.

Antroji almanacho redaktorė – Silvija Peleckienė. Redakcijos kolegijoje – Viktorija Daujotytė, Algirdas Gluodas, Vytautas Martinkus, Donaldas Kajokas.

Varpai skaitomi ir JAV, Australijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Izraelyje.

Anot buvusių Varpų redakcijos kolegijos narių Bernardo Brazdžionio ir Kazimiero Barėno, iš pirmųjų Varpų neabejotinai mokėsi Rašytojų sąjungos literatūros mėnraščio leidėjai.

Atsinaujinę Varpai suformavo savitą kultūros proceso pažinimo modelį. Spausdindamas geriausių lietuvių literatūros kūrėjų – praeities ir dabarties, išeivių ir čia gyvenančių – kūrybą, apmąstymus, įvairių kultūros sričių tyrinėjimus, prieštaringus požiūrius, almanachas tapo kultūros vyksmo aktyviu dalyviu, ryškinančiu jame savitąją lietuvių kultūros spalvą. Jis turi savo veidą, jo nesupainiosi su kitais leidiniais.

Įsidėmėtina ir vizualinė Varpų pusė: almanacho viršeliams savo darbus skyrė tokie plačiai pripažinti meistrai, kaip Povilas Anikinas, Juozas Bagdonas, Jonas Daniliauskas, Rimantas Dichavičius, Jonas Genevičius, Leonardas Gutauskas, Romualdas Lankauskas, Joana Plikionytė-Bružienė, Bronislovas Rudys, Aloyzas Stasiulevičius, Adolfas Vaičaitis, Kazys Varnelis, Vytautas Osvaldas Virkau, Kazimieras Žoromskis ir kt.

Nemokamai atsisiųskite ir skaitykite Varpus:

Literatūrinė "Varpų" premija

Apie literatūrinės „Varpų“ premijos įsteigimą Lietuvos spaudoje jos iniciatoriai paskelbė 1995 m. pavasarį. Literatūros almanacho „Varpai“ redakcinė taryba drauge su rėmėjais įsipareigojo „Varpų“ premija už geriausias prozos, poezijos ir eseistikos (publicistikos) publikacijas kasmet apdovanoti tris almanacho autorius. Be kita ko, pažymėta, kad laureatų pagerbimo iškilmės vyks Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungos klube.

Susiklostė tradicija, kad literatūrinės „Varpų“ premijos Lietuvos rašytojų sąjungos klube nuo 1995 m. įteikiamos balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, išleidus naują almanacho numerį. Pirmieji laureatai buvo apdovanojami specialiais diplomais ir piniginėmis premijomis (1500 Lt), vėliau pinigines premijas pakeitė rėmėjų dovanos – dviračiai (AB „Baltik vairas“) ir televizoriai (UAB „Telebaltikos importas ir eksportas“). Šalia pagrindinių dovanų laureatai dar apdovanojami batais (UAB „Sabalin“) ir saldumynų rinkiniais (UAB „Rūta“).

Literatūrinės „Varpų“ premijos laureatai pastoviai dalyvauja Šiauliuose rengiamuose literatūros vakaruose. Dalyvaujant devyniems „Varpų“ premijos laureatams 2004 m. rugsėjo 10 d. ant Šiaulių apygardos teismo rūmų, kuriuose 1906 m. gimė pirmasis „Varpų“ redaktorius K. Jankauskas, o vokietmečiu buvo įsikūrusi „Varpų“ redakcija, atidengta memorialinė lenta.

Literatūrinę "Varpų" premiją jau yra pelnę 39 autoriai: Henrikas Algis Čigriejus (2011), Albinas Bernotas (2010), Vacys Bagdonavičius (2009), Vladas Braziūnas (2008), Birutė Jonuškaitė (2007), Onė Baliukonė, Petras Bražėnas, Renata Šerelytė (2006), Jonas Liniauskas, Viktoras Rudžianskas, Mykolas Sluckis (2005), Vytautas Bložė, Arvydas Juozaitis, Jonas Mikelinskas (2004), Vytautas Bubnys (2003), Algimantas Baltakis, Romas Gudaitis, Algimantas Mikuta (2002), Eugenijus Ališanka, Juozas Aputis, Leonardas Gutauskas (2001), Valdemaras Kukulas, Jurgis Kunčinas, Justinas Marcinkevičius (2000), Donaldas Kajokas, Mykolas Karčiauskas, Danielius Mušinskas (1999), Viktorija Daujotytė, Petras Dirgėla, Kornelijus Platelis (1998), Aidas Marčėnas, Marcelijus Martinaitis, Vladas Vyšniūnas (1987), Jonas Avyžius, Valentinas Sventickas, Alvydas Šlepikas (1996), Sigitas Geda, Vytautas Martinkus, Leonas Peleckis-Kaktavičius (1995).

Pastaraisiais metais paskelbiamas vienas laureatas ir du prizininkai. Dar vienas prizas skiriamas sėkmingiausiam debiutui.